Adaptacija darželyje

Nukrito akmuo nuo širdies! Mums tikriausiai į naudą išėjo ta maža pertraukėlė. Ryte buvo ašarų ir nenoras eiti į darželį, bet tik padaviau dukrytę auklėtojai ir ji apsiramino, uždarius grupės duris dar paklausiau pora minučių – jokių verksmų. Dar bijojau, kad vėl bus galybė ašarų, kai pamatys mane nuėjus pasiimti, bet atėjo išsišiepus, pasakojo, ką veikė, o vėliau ėjom žiūrėt, kur šiandien su vaikais rinko giles! Rytoj bandysim likt pietų miegelio, tikiuosi, viskas bus gerai.

O mes po slogos,palankem dvi savaites,ir parsinesem virusa,grupej buvo daug kosinciu vaiku tai ir mes ta geri turim,snd nevedziau,gal iki pirmadienio issikoses,nors nelabai tikiu.Po pertraukos grizo normaliai,savaite lankem be miegelio,o poto pratinosi miegelio ir nieko,tik supratau,kad viskas priklauso nuo aukletojos,kol musu aukletoja sirgo pavaduodavo kita,tai net is darzelio namo nenorejo,o sestadieni scena iskele,norejo i darzeli,liepe rengt,bet nuvedus pirmadieni noras prigeso,nes grizo sava aukletoja,ir grupej buvo puse dainuojanciu,vaiku.Maniskis irgi prisijunge,bet uzkalbinus auklytej nurimo,tai nezinau kaip seksis per viena menesi jau kaip ir antras susirgimas,o mes buvom visai nesirge

Sveikos. Na mes jau diena bunam normaliai darzelyje, bet jau rytai pas mus vaiaks tapo labai kaprizingas - nenoredama is pacio ryto isteriju, stengiuos kaip imanydama islikti diplomatiska... Asros didziauisos buna atsisveikinant darzelyje - su pasikukciojimu ziuri i mano akis ir vis sako neplik Bet kai iseinu, greit nurimsta ir visa diena buna gerai....Bande vesti vyras - bet tada diena buna ne kas - gal gal jis saugiau jauciasi kai mama ji palieka...zodziu menuo kai bandom but be asrau - sunkiai sekasi...

Sveikos mamytes.Pasidalinsiu savo istorija ir aš su jumis. Mano berniukas eina nuo rugsėjo pirmos į darželį. Pirma savaitė buvo nelengva,iš namų išeidavome su noru,bet kai reikėdavo pasilikti tada būdavo didžiausios ašaros,auklėtoja pasiimdavo ir nusinešdavo verkiantį.Širdis plyšdavo iš skausmo. Po savaitės lankymo susirgome,dvi savaitės visai nebėjome,labai pergyvenau kaip bus,nes namuose kai tik užsimindavome sakydavo nenoriu i darželį. Bet kai nuėjome iš po ligos,nuo pat pirmos dienos be jokių ašarų. Tik liūdnu balseliu pasako mama ate,bet nueina pats i grupe. Auklėtoja pasitinka visada mano berniuką,pagiria pamyluoja kad pats ateina i grupę ir kad nebeverkia. Viskas per dieną būna gerai ir valgo ir miega pokaituka,tik nelabai nori žaisti su vaikais. Auklėtojos pasakoja kad jei vaikai jį užkalbina tai jis jų privengia,o ir žaisliukų neima iš ten kur žaidžia vaikai. Sakau, kad gali būti dėl to kad visi vaikučiai yra didesni už jį,greitesni ir garsesni,nes jis grupėje pats jauniausias.Jam bus gruodžio mėn. tik 3 metukai,o kitiems vaikams bus 4m.Mums nutiko taip kad iš mažiukų grupės perkėlė iš kart į darželio grupę,nes ten per daug vaiku buvo,o mūsiškis buvo pats vyrausias tarp tu jaunesnių tai mums ir iškėlė.Dabar šitoj grupėj kur lankome mes,vaikai beveik visi yra vyresni metais už jį,ir jie jau treti metai lanko ta pačią grupę,visi apsipratę susigyvenę,o mes pirmi meteliai.Tai dar vis tikiuosi kad reikia daugiau mano berniukui laiko kad gal pripras prie tie tų vaikų ir pradės noriai su jais bendrauti.

Sveikutes
as dalinuos savo istorija
musu bernelis antradieni nuejo pirma karta i darzeli keliom valandom. labai pergyvenau, nes niekada niekur nebuvau palikus ji...slampinejau prie darzelio pirmin atgal, laukdama aukletojos skambucio..maniau, kad bus asaru...ateinu, sako labas mamyte, jau grizai is darbelio? opapa..smagumelis. Jis patenkintas..treciadieni(vakar) ryte- sako as noriu miegot su lialiomis darzelyje, nes aukletoja jam papasakojo,parode ir aiskino pries mums iseinat pirma diena, kur miega vaikuciai papietave...taigi vakar pasieme meskuti savo su kurio miega, pizama ...vel su nerimu as nerandu vietos..zinute is auklytes- bandom migdyt, norejo pas mama, bet neverke, po 15min zinute-uzmigo. Atsibudo pats pirmas, jau laukiau prie duru, nes sutarem kad antra diena iskart po pietu miego paimti reiketu .... pamate, apkabino, ir sako auklytem -ate, buckis, as sugrisiu juokemes visos. Siandien pasiliko kuo puikiausiai ...jau pati apsiraminau..tai va, o tikejausi blogiausio... Smagu ir linksma sirdeleje kad noriai eina, bent tikiuos kad ir taip toliau bus..tik va negraziai pasielgem..per ta nerima, gelytes auklytei nenunesem...skaiciau, kad reiktu...dabar kazkaip nzn kaip pasielgt..? musu auklytes tikrai superines, rupinasi visais, graziai viska aiskina....be to mums iskart pasako ko reikia- spaliu serveteliu, seilinuko, pizamos, tapkytes, kelnaites, maikute ir kelnytes su kokiu megztuku, jei extra atvejams

Kaip tinkamai paruošti vaiką darželiui?
http://webseminarai....is_ir_patarimai!

Oj mamytes, jus taip nepergyvenkit del tu pripratimu pasilikti darzelyje. Cia tevai pagrinde perduoda vaikam visas savo baimes ir vaikai labai labai ta jaucia. Pasiskaitykit kuo daugiau pedagogines literaturos, gi adaptacija vaikui i darzeli trunka ~6men, net jei vaikas nuo pirmu dienu labai noriai pasilieka jis vistiek juk ateina i nauja aplinka, susipazysta su naujais zmonemis, tik, kad greiciau susidraugauja su kitais vaikais. Savo darbe visokiu pavyzdziu maciau, bjauriausia, kai mamos trainiojasi po langais bandydamos paziureti pro langa i grupe, o vaikas tik pamates mama/teti puola i asaras, nes vadinasi "jei mama manes nepalieka, stebi cia kazkas blogai, mama nepasitiki". Vaikuciai labai jaucia teveliu nuotaikas ir baimes. Jie nekvailiukai gi. Reikia nuo mazens pratinti vaika karts nuo karto pazaisti su kitais vaikuciais, nes jei jis bus priprates bendrauti ir buti tik tarp suaugusiuju, jam darzelyje bus sunkiau priprasti, nes aukletoja turi su visais vaikais bendrauti, pazaisti, paglostyti, o ne tik su vienu visa laika sneketis, o jis nesupras kodel ir kiti vaikai "lenda" prie aukletojos. Daugiau pasitikekite savo vaikais ir darzelio darbuotojomis

Gal tikrai vaikai labiau verkia tie, kuriu tevai stresuoja? Pas mane nebuvo jokio streso vedant vaikus i darzeli, gal todel jie taip puikiai ejo nuo pirmos dienos? Pirmiausia, tai abiems visa vasara pries einant kasdien aiskindavau kad greitai eisim i darzeli, kad bus smagu, bus vaiku ir t.t. Pirmoji pradejo eit 2 metuku, nestresavau todel, kad zinojau, jog jeigu bus blogai, gales neiti (nes tada ka tik buvo gimes brolis ir as buvau namie). Bet dukrai labai patiko, paverkdavo tik pirmas dienas kol i grupe ieidavo, uzdarydavau duris ir tylu ramu
O dabar ir mazasis pradejo eit i darzeli, i ta pacia lopsio grupe, i kuria ejo ir sese. O kadangi zinau kokios puikios aukletojos, tai streso visiskai ir nebuvo. Siaip mazasis letesnis toks, ramesnis, tai maniau bus bedu pasiliekant, bet pasirodo atvirksciai, jis nesuverke dar ne karto, nei pirma diena, nei veliau Pirma diena atejau pasiimt ant pietu, tai jis pradejo verkt kad pasiimu tai visa kelia prabliove iki namu.. kita diena irgi nenoriai ejo namo, bet jau nebeverke
O aukletojos musu puikios, o labiausiai tai seimininkute. Visi vaikai ja vadina Baba, o ji vaikus anukais myli be galo kiekviena, nesioja ant ranku tiek aukletoja tiek auklyte, ateini pasiimt vaikai ant keliu abiem prisede, kas netelpa sone prisiglaude tokiu atsidavusiu darbui zmoniu dar paieskot reiktu, netgi tikros mociutes kai kurios tiek anuku savo matyt nemyli kaip musu Baba

O kas del pirmos dienos darzelyje, tai man labai nepatinka kad tevai pasilieka su vaikais grupeje.. pas mus kaip ir neleidzia, bet vistiek atsirandatokiu kurios neklauso Geriausiai vaikui aiskint pries einant i darzeli kad jis eis, kad ji pasiims, kad bus smagu ir t.t. O nuvedus palikti aukletojai ir iseiti. Galima bet kada paskambinti aukletojai ir paklausti kaip jauciasi, jei blogai,ateisit pasiimt po valandos ar dvieju..
O kai pasilieka tevai grupeje, vaikai zymiai ilgiau pratinasi prie darzelio. Pirmiausia, tai jie pripranta ir manokad normalu kad mama bus kartu, taigi tenka pratinti vel is naujo kad mamos visgi nebebus.. O antra, labai skaudu yra kitiems vaikams, kai jie mato kad pasilieka kai kurie tevai, o ju mamos nera Pirmas dienas daug kas ateina pasiimti iki pietu, ir daznai tie vaikai, ne pas ka atejo, pamate svetimus tevus pradeda verkti, skaudu jiems, kad dar ne pas juos atejo Kai sunu antra diena per pietus atejau pasiimt, o jis dar valge, priejo prie manes tokia nusiverkus mergaite, susigraudinus, tokiom gailiom akim ziuri, lyg prasydama kad ja namo vesciausi toks jausmas kad i vaiku namus atejau o ji jau buvo palikta miegot pietu, ir graudinosi kad teks eiti miegoti, jau beveik visi suguldyti buvo.. o keli tevai ateje pasiimt savo vaiku per pietus, kas pirmas dienas veda.. Jau geriau kuo maziau eit i grupe ir rodytis kitiems vaikams ir ju neskaudint.

Viskas yra labai individualu-daug kas priklauso, kaip ir minėjot, nuo paruošimo (iš tiesų reikia kalbėti iš anksto apie darželį), nuo vaiko, bet labiausiai priklauso nuo auklėtojų. Mes patys žinom, kad yra visokių žmonių .
Mums patiems, atėjus į naują darbą, būna jaudulys ir visada miela, kai tave priima šiltai. Ir jaučiamės prastai, kai matom, kad ignoruoja, apkalba, ir t.t.
Taip ir su vaikučiais.
Aš už tai, kad mamos, jei to reikia, primą dieną kelioms valandoms pasiliktų su vaiku, kad būtų kuo mažiau streso . Bet šitą dalyką riekia labai pajausti, nes, kaip ir minėjau, vaikai labai skirtingi. To, ko reikia vienam, galbūt visai nereikia kitam.
Sėkmės visoms mamoms, pratinančioms vaikučius prie darželio . Ir nuoširdžiai džiaugiuosi už tas, kurių vaikučiai greitai ir lengvai adaptuojasi .

sveikutės,

Mūsų situacija tokia.... rugsėjo pirmą dieną nuėjome į daržiuką- deja, bet kad ir kaip prieš tai optimistiškai buvo nusitiekusi ir norėjo eiti, tą dieną buvo nedrąsu ir nelabai norėjo mane paleisti... užsižaidė- pavyko man pabėgti ... po to auklėtoja pasakojo, kad buvo atėjusi kelis kartus į rūbinėlę, apsidairė ir bandė graudintis... bet būktai tik tiek... vėl pašnekinta sugrįžo į grupę ir vėl užsižaidė...

prieš tai labai norėjo eiti- aš jai vis pasakojau, kas ten laukia, kaip bus smagu.... bet mes iš karto susirgome ir jau antrą dieną nebeėjom..... ir dar savaitę daktarė liepė pabūti namuose....

kas blogiausia , dabar kiek bepasakočiau, kad kai pasveiksi vėl eisi į darželį, ji jau nebenori.... vis sako : ,,man vaikučiai neduos ... / neleis..." matyt, jau kažką tokio patyrė tą pirmą dieną....
nežinau, įtariu vėl pradėjus eiti bus kur kas sunkiau.... man ar tėveliui, prie kurio mergaitė rprisirišusi dar labiau, teks ko gero greitai išbėgti, nes mūsų pratinimosi savaitėlė jau pasibaigė , o mergaitė kaip reaguos, tai neaišku..... kažkaip jaučiu, kad bus nemažai ašarų.....

na, kaip nors .... bus dar visko....

sėkmės ir kitiems vaikučiams

taip, aš ir pritariu tai minčiai, kad viskas priklauso nuo auklėtojos, kaip ji sugeba nušnekinti ir prijaukinti vaikutį.... mačiau dukros grupėje, vienas berniukas ištisai verkė, bet jį tik laikė auklėtoja už rankutės ir tiek.... net neėmė ant rankų....


labai gražus Singės palyginimas dėl naujo darbo.... taip, tai tiesa ... o vaikučiams manau dar sunkiau.... taip, kad reikia būti tiek aukltojoms, tiek tėveliams šiuo klausimu gerai psichologiškai pasirengus ir sugebėt išlaviruoti teisingu keliu nekeliant didelių stresų..... turiu knygelę ,,Mano vaikas pradeda lankyti darželį", bet dar tik kur ne kur paskaitinėjau... iš ten perskaityta mintis, ad adaptacinio laikotarpio negali apibrėžti kažkas (ta prasme , kai darželis duoda tam tikrą dienų skaičių) - jis priklauso individualiai nuo vaiko.... na ir ten rašo, kad pradžioje turėtų atokiau pabūti kažkiek ir mamytė kartu...

Labai sutinku su ragana999 Musu pirmoji savaite darzelyje praejo puikiai Gal istiesu, kad nelabai stresavau, nors tiesa pasakius sioks toks jaudulys, nerimas vis tik buvo (manau normalu). Is anskto vaikui daug pasakodavau apie darzeli, ne syki buvom su ja kartu apziureti teritorijos. Pasakojau, kad ten vaikams buna labai smagu, kad yra daug mergaiciu ir berniuku ir begales idomiu nauju zaislu Maniske nuejo patenkinta jau pirma diena, nes pagaliau sulauke to momento, kurio labai lauke Grupeje pasiliko be asaru, tik buvo labai nustebusi kodel kiti vaikai verkia, juk cia taip smagu, idomu, daug zaislu ir valgyt duoda Atejus pasiimti, vaikas nenorejo eiti namo, apsimesdavo, kad musu nemato

Musu darzelyje tokia tvarka, kad pirma savaite vaikai pasilieka tik iki pietu miego. Tevu i grupe niekas net neileidzia (kuom as labai dziaugiausi, nes matosi, kad tiem vaikuciams, kuriu mamu nera salia yra skaudu matyti kitas mama , tai geriau jau ju neerzinti). Aukletojos pirma savaite dirbo dvi ir padejeja, tad demesio tikrai galejo skirti ne vienam reksniukui. Kita savaite jau aukletoja dirbs tik su padejeja ir vaikai jau pasiliks pietu miegui.

Tik labai gaila, kad po pirmos savaites susirgome Ir gan rimtai, bet cia ne tik darzelio kalte (dantukai, sloga, gerkle ir kiti malonumai)... Manau kokia savaite-kita teks praleisti

Pritariu, kad tai yra labai individualu.


O kokio amžiaus jūsų vaikelis buvo, kai pradėjo lankyti darželį , kad pirmą dieną jam buvo ten labai gerai vienam ?
Na niekaip neįsivaizduoju, kaip 2 metų vaikui nereikia mamos? Suprantu, jei tai didesnis vaikiukas-maždaug 3-4 metų. Jam tikrai jau reikia vaikų, reikia komandinio žaidimo, o dar jei neturėjo draugų arba jų nebuvo kieme, tuomet tikrai-vaikas į darželį adaptaciniu laikotarpiu eina be streso ir su noru .
Na niekaip nesuprantu ir nesuprasiu, kaip 2-mečiui gali nereikėti tėvų, kaip jis gali nejausti, paliktas vienas, streso ir dar labiau nesuprasiu, kaip kartu su dvimečiu neįleisti tėvelio/mamytės pirmą dieną . Suprantu, kad auklėtojoms taip patogiau, bet kažkaip netikiu, kad nuo to geriau vaikui.
Na yra atvejų, kad vaikams skiriama per mažai dėmesio, kad tėvai užsiėmę arba nemoka/nenori/neturiu socialinių įgūdžių bendrauti su vaiku-tuomet taip. Tam dvimečiui vaikui pirma diena darželis yra rojus, bent kažkas į jį kreipia dmėnesį.
Bet šeip, jei mažam dvimečiui vaikui šeimoje yra gerai, kažin ar jis su noru ir be ašarų pasiliks vienas pirmas dienas darželyje.