Kodėl neleidžiama matytis su tėčiu

Man labai įdomu, kodėl kai išsiskiria šeimos, būna tokių atvejų, kai mamos neleidžia matytis su tėčiais . Aš suprantu, kad narkomanai ar alkoholikai nelabai pageidaujami...Bet būna normalių vyrų, kurie tarkim išeina pas kitas...Kokie argumentai neleidžiant matytis su tėtukais?

Mano pačios atveju ir visos mano aplinkos - nėra neleidimų matytis. Yra "tėvo" nepageidavimas. Ir įtariu - kai kas nors paklausia, tada ir drebia - ta žertva neleidžia man su vaiku matytis. Kurie nori, visada pasimato, o kurie nenori - turi gerą pasiteisinimą.
Neleidimas matytis manau gali kilti iš tokių priežasčių - vaiko terorizavimas (tikrai žinau kaip tai vyksta), mamos dergimas (paleistuvė, šiokia tokia ir pan., irgi matytas variantas), ir gali būti laaaabai didelė mamos nuoskauda, kurios ji dar neišsilaižė.

Neleisti vaikui matytis su savo tėčiu didžiausia neteisybė. Man vis priešingai, visada turiu prašyti tikrojo tėčio, kad gal gali susitikti su vaiku ar nors paskambinti ar jau bent žinutę kokią.

Pritariu Milabrai, kad viena iš pagrindinių priežasčių nuoskaudos, nesubebėjimas atskirti, kad buvusių sutuoktinių santykiai ir vaiko santykiai su tėvu yra skirtingi dalykai. dažna priežastis ir suaugusiųjų ambicijos: ji man pasakė taip, o jis taip, tai reiškia jau neleidžia. Dažnai ir giminės mėgsta įkiši savo trigrašį į šį reikalą.

Bet jei tėtis TIKRAI myli savo vaiką, rūpinasi juo, ras būdą kaip su juo bendrauti. Neseniai perskaičiau, kad vienas tėvelis būdamas toli nuo savo vaiko išsikovojo teisę bendrauti su juo tam tikrą valandų skaičių kas savaitę internetu.

Aš norėjau neleisti savo EX matytis su vaiku, nes jis nenorėjo mažylio, būtent dėl to išspyriau jį lauk, nes 5tame nėštumo mėnesyje pasakė, kad jam DZIN. Manot labai lengva po to leisti matytis? Leidau, spėkit kiek kartų aplankė? Nutylėsiu. Neatleisiu niekada, toks vyras nevertas, kad jį tėvu vadintų. Leidžiu matytis, bet tikiuosi mano vaikas ateity atsirinks tikruosius jausmus. Jei matysiu, kad tai mažylį skaudina, kad būna prislėgtas, tada pagalvosiu ką daryt toliau.

Ir nesutinku, kad visais atvejais reikia leisti matytis. Neleisčiau, jei tėvas pvz alkoholikas, nestabilios psichikos rėksnys, babnikas ar kiekvienąkart vis naujas mergas vaikas matytų, jei nustatinėtų vaiką prieš mane.

Va būtent dėl to, kad jis reikalavo pasidaryt abortą aš priėmiau tokį liūdną ir sunkų sprendimą...

As irgi manau, kad "bet kuriuo atveju" leisti matytis - netinkamas pasirinkimas...
Su vyru skyriausi dėl jo polinkio į alkoholį ir neprognozuojamo elgesio išgėrus, tačiau vis tiek maniau, kad jei labai norės, leisiu pasimatyti su sūnum, tačiau... jis jau santuokoje sūnum visai nesidomėjo, nesirūpino (tik porą kartų buvo likęs su juo vienas, nė karto nežaidė, nevedė pasivaikščioti ar pas gydytojus ir pan.), todėl nieko keisto, kad po skyrybų (jau 5m.) sūnaus nė karto neaplankė, nepaskambino, alimentų nemoka (aš ir nereikalavau, nes žinojau, kad beviltiška). Man tikrai net palengvėjimas, kad jis nesirodo, ne todėl, kad rūpi nuo tėvo atskirti, o kokios būtų pasekmės, po tokių apsilankymų Bet, manau, jei sūnus vėliau kada nors norės susirasti tėvą, aš jam netrukdysiu (kol kas jokio poreikio nepastebiu - užtenka mano draugo )
Beje, buvusi kaimynė pasakojo sutikusi mano ex nekokiam vaizde, tai spėkit, ką pasakęs? Ogi, kad neleidžiu su sūnum matytis, tai jis kiekvieną dieną per darželio tvorą jį stebintis (kai sūnus jau daugiau kaip metai darželio buvo nelankęs )
Na, o su tais tėveliais, su kuriais "viskas tvarkoj", tai manyčiau, tikrai verta "nugesint" ambicijas vardan vaiko, bet tai jau kiekvienos mamytės asmeninis reikalas, gal tikrai dėl kažko taip skaudu... Bet laikas daug ką pakeičia...
Man buvo didelė problema dėl buvusių uošvių, kurie anūką labai myli (net per daug), padėjo jį auginti, todėl buvo tikras karas, kai mums reikėjo išsikraustyti (ištekėjusi gyvenau pas uošvius). Jie buvo įsitikinę, kad aš jų anūką numarinsiu - klausinėdavo ką valgęs, gėręs, neklausę vežiodavo pas gysytojus, sverdavo per kiekvieną apsilankymą, įdėdavo "lauktuvių" vaistų, sulčių, maisto (nors aš pilnai pajėgiu vaiką aprūpinti), rašinėjo man piktus laiškus
Bet leidžiu jiems matytis su anūku, nes jis senelius labai myli ir yra prie jų prisirišęs (mano klaida buvo, kad leidau, jog taip atsitiktų), negalėjau žiūrėt į vaiko nuolatinius ašarojimus. Vieną sykį rimtą pokalbį su seneliais "apturėjau", tai dabar viskas kaip ir normaliai... Neesu sužavėta jų auklėjimo metodais, bet jis pas juos po pamokų pabūna, pavalgo, pamokas paruošia, gatvėm nebėgioja, man ramiau ir lengviau

Jei būtumėm buvę normali šeima,vaikas gimęs santuokoj (ar bent gyvenant kartu) ir pažinęs savo tėvą-jokiu būdu nedrausčiau jiems matytis po skyrybų,na,nebent jei tėvas vaiką traumuotų fiziškai ar morališkai.Jei rimtai tai ir nesuprantu tų moterų,kurių ex nori bendrauti su vaiku,vežasi jį atostogauti,padeda pinigais ir t.t.o jos šakojasi ir draudžia jiems bendrauti.Manau tai labai neprotinga,žiauru ir savanaudiška,todėl jos turėtų paminti savo nuoskaudas dėl vaiko gerovės.Mano atvejis kitoks-nėštumo metu buvau palikta kai atsisakiau darytis abortą ir iki šiol "tėtušis"dukros nei matęs nei domėjosi,nors ryt dukrytei sueina 8mėn.nebuvo nei vienos žinutės,nei skambučio,užtai tegul po kelių metų netikėtai apsireiškęs tegul nebando vaidinti didelės meilės.NIEKADA neleisiu jam ją pamatyti (nebent jei kada paduosiu elementams ir reiks patvirtinti tėvystę-bet tai bus 1-mas ir paskutinis pasimatymas) ir pasistengsiu kad dukra tokio noro neturėtų.Manau kad tai teisinga ir mano nuomonės niekas nepakeis.

Tiek skyrybu laikotarpiu, tiek po skyrybu dejau siaubingai daug pastangu, kad dukrytes tete bendrautu su ja. Jam jos reikedavo tiek kiek paerzinti mane. Skaudu, budavo bet tai tiesa. Buvo nemazas laiko tarpas, kai dukryte grieztai nenoredavo nei susitikti su tevu, nei kalbeti telefonu. Tuo laikotarpiu man pavyko jai idiegti, jog ji neprivalo su juo susitikti jei nenori. Ir tuomet jie susitikdavo tik tuomet, kai ji to noredavo istikruju. Taciau kiekviena karta grizusi is susitikimo su juo, ji budavo siaubingai prislegta, nusivylusi, nusiminusi. Jis jai netgi kalbedavo apie mane negraziai, na tiesiog dergdavo, nors tam nebuvo ne maziausios priezasties. Dabar vel toks laikotarpis, kai ji pradejo bijoti jam pasakyti ne. Kodel? Kol kas bandau issiaiskinti. Skaudu, kad jo bendravimas su dukryte tik uzsidejimas pliusiuko, jog buvo susitikes. O draugams, pazistamiems nuolat aikcioja, kaip as jam neleidziu su ja matytis. O tas nuolatinis jo kartojimas, jog jam priklauso ja pasiimti tam tikra dienu skaiciu per menesi pagal teismo sprendima... Kokie 'priklauso', o kur paprastas zmogiskas - 'as noriu su ja bendrauti'?...

Aš suprantu, kad kai tėvas alkoholikas ar apskritai neprognozuojamas, matytis vaikui su juo butu netgi pavojinga. Ir tikriausiai neverta kalbėti apie tuos, kurie tikrai nenori matytis, nors manau kartais jiems galbūt gėda, kad negali saldainio duoti ar dar dėl kokių tai psichologinių, materialinių priežasčių. Juk vyrui nėra įgimti ''motiniški jaumai", kaip moteriai. Bet ir tai sakysit, kad kai nori viskas galima. Ir būsit teisios. Bet kaip manot, ka mamos sako, kai neleidžia matytis su ,,geraisiais tėtukais"? Kartais ar ne ta patį ka ir jūs? na kad, pats nenori, kalba su vaiku apie jus negražiai ir pan. Aš kalbu iš savo draugės patirties. Matau, kad ji nenori leisti matytis vaikui su tėvu iš kvailo užsispyrimo ir šneka tą pati, ka ir jūs. taigi ir kilo toks klausimas. O gal tos situacijos iš filmų iš piršto laužtos?

Christa, tai gal tu pati pabandyk , o paskui pasidarysi išvadas.

maciau tokia situacija kai tetis pragyvenes su seima apie 1.5 metu isejo. nesutapo charakteriai. kai gyveno kartu jis labai rupinosi mazyle, keite jai pampersus, maitino, maude ir t.t. kai dukryteibuvo 2-ji, jis jau beveik nelankydavo. jos mama buvo mano bendradarbe. maciau kaip ji skambindavo jam ir prasydavo ateiti i svente vaiku darzelyje, nes mazyle iesko ji akimis, o kai neranda, tai pyksta ir visa savo pykti islieja ant mamos. klausydavau kaip mano bendradarbe IKALBINEJA teti jau bent paskambinti pasikalbeti su dukrele, jau bent viena karta per menesi pasiimti i kavine, ateiti i darzelio organizuojama svente ..... bet tevelis eilini karta apsizadejes taip ir nepasirodydavo. arba kai buvo jo motinos gimtadienis, ta mergyte nupiese jai gelyte. jos nekviete i svente ta diena, nes vaikams sventes buvo organizuodamos atskirai. mano bendradarbe paprase taip vadinamo tecio tik privaziuoti prie namu, kad paimti ta gelyte, kuria jo motinai nupiese anuke. jis net to nesugebejo padatryti ir zinot, jis nera nei alkoholikas, nei pienburnis, nei dar kas. jis dirba garsios picerijos direktorium, atrodo respaktabiliai, yra is normalios seimos, jam jau virs 30, turi normalia alga.
jei mano vaiku tetis ir toliau juos taip lankys, tai nezinau ar leisiu jam juos traumuoti kai jie jau prades suprasti kur kas yra ir kad kazko pasiilgsta

Nesu susidurusi su tokia situacija, bet tikrai kai paskaiciau jusu pasisakymus, labai graudu darosi. Ypac kai paskaiciau kaip tetis rupinosi savo dukrele kol kartu gyveno, o po to isejes isvis ja pamirso... Nesuprantu kaip taip imanoma???