kiek pamenu balinami vaismedziai budavo nuo kenkeju,kurie pavasari gali uzsiropsti per kamiena .tai ka senoji mano senelio tiesa-mire.tai ka tai netiesa.
as buvau maza,nelabai prisimenu,bet kiek jis man daug pasakodavo apie balinima kamienu,ir kodel tai daroma.
kaip nusiminiau,as taip tikejau senelio tiesomis,kuriu nelabai prisimenu,bet detales gyvos manyje iki siol.koks sventas darbas jam buvo balinti vaismedzius,ir niekam tai nepakenke.
atgijo tai tarsi nebylus kinas,viska matau kaip jis rodo,kaip jis juda,ka daro,o negirdziu.sutapimas tiesiog labai jau man daug prisiminimu sukele is vaikystes,ka seniai buvau pamirsusi.
leksiu pirmai progai pasitaikius,paziureti kaip auga tos saldzios kriauses ir obuoliai senelio.
Sveikos mergaitės 
įsijungiu kompą ir netikiu savomis akimis
sodininkių diskusijos verda iki 3 val nakties 
Shlipse, mano tėvukas balindavo irgi daugiau nuo visų tų gyvių, kurie paskui lipa aukštyn į medžius
Ir balindavo pagrinde tik senus vaismedžius, kurių žievė jau aptrūkinėjusi, t.y. nebe tokia kaip jaunų medelių. Jis apskusdavo tą seną žievę, kad būtų glotnesnė ir balindavo... Kodėl manai, kad tai netiesa?? Aišku, tai tiesa, bet tik dalistos naudos, kurią teikia balinimas. Kita dalis, kad nubalintas kamienas taip stipriai neįkaista saulėje ir tas temperatūrų pokyčių dieną naktį pirmais pavasario mėnesiais poveikis medžio kamienui būna mažesnis 
*GREISI*, manai, kad balinime nėra naudos?
O tu gal jau tą knygą turi rankose? Kas ten rašoma apie balinimą? Parašyk plačiau - įdomu pasidarė 
Nes kažkaip nelabai daug randu ką parašyta apie tai tame psl, kur tu davei 
Gal aš blogai įsitikinus, kad tas balinimas taip jau labai geras?
įsijungiu kompą ir netikiu savomis akimis
sodininkių diskusijos verda iki 3 val nakties Shlipse, mano tėvukas balindavo irgi daugiau nuo visų tų gyvių, kurie paskui lipa aukštyn į medžius
Ir balindavo pagrinde tik senus vaismedžius, kurių žievė jau aptrūkinėjusi, t.y. nebe tokia kaip jaunų medelių. Jis apskusdavo tą seną žievę, kad būtų glotnesnė ir balindavo... Kodėl manai, kad tai netiesa?? Aišku, tai tiesa, bet tik dalistos naudos, kurią teikia balinimas. Kita dalis, kad nubalintas kamienas taip stipriai neįkaista saulėje ir tas temperatūrų pokyčių dieną naktį pirmais pavasario mėnesiais poveikis medžio kamienui būna mažesnis *GREISI*, manai, kad balinime nėra naudos?
O tu gal jau tą knygą turi rankose? Kas ten rašoma apie balinimą? Parašyk plačiau - įdomu pasidarė Nes kažkaip nelabai daug randu ką parašyta apie tai tame psl, kur tu davei Gal aš blogai įsitikinus, kad tas balinimas taip jau labai geras?
Visi nuo seno balina medzius pavasary ir neivienam medeliui nepakenke. O ir pats darbas man malonus ir sodas atgyja, man taip grazu nubalinti medziu kamienai O jei nuo kenkeju ir nepadeda-tai nebeda ,nes nuo pavasariniu saules spinduliu -tai tikrai apsaugo kamiena
O jei nuo kenkeju ir nepadeda-tai nebeda ,nes nuo pavasariniu saules spinduliu -tai tikrai apsaugo kamiena
Parašysiu dalį iš knygos.Bet knyga tikrai verta dėmesio.
Šis būdas išrastas išskirtinai ''pavasariniam žievės nudegimui'' išvengti.Pavasarį dieną žievė įšyla,o naktį įšąla ir,atseit,žūsta.Vienok,man atrodo,kad Valerijus Petrovičius Černyšovas iš Saratovo nustatė realesnę ŽIEVĖS AR NET VISŲ KAULAVAISINIŲ MEDŽIŲ PAVASARINIO ŽUVIMO PRIEŽASTĮ:staiga atšilus,pumpurai pradeda brinkti,o žemė dar neatšilusi-ŠAKNYS NETIEKIA vandens.Brinkstantys pumpurai tiesiog išsiurbia vandenį iš audinių ir žievė visiškai perdžiūsta.Reiškia KALKĖS čia ne ką padės!O jau apie sanitarinę jų reikšmę geria visai nekalbėti.Tuo labiau ant kamieno.(.....)Kenkėjams jau kalkės nieko nereiškia.
Tuo tarpu Europos sodininkai nuo seno medžių aptepimui naudoja molio,karvės mėšlo ir pelenų mišinį.Mūsų senojoje literatūroje minimas toks pats mišinys tik be pelenų.Toks mišinys tikrai naudingas .Molis ilgai laikosi ant medžio,saugo žievę nuo saulės ir šalčio,bet tuo pačiu metu ir kvėpuoja.Karvės mėšlas suklijuoja molį ir neleidžia jam nukristi,o savo sudėtyje turi daugybę maistinių medžiagų.Molis drėgnas-žievė MATINAMA IR STIMULIUOJAMA-IŠDŽIŪSTA-SAUGO AUGANČIĄ ŽiEVĘ.
Papildyta:
o pas mus atvirkščiai sename kaimo sode pamenu medžiai nebuvo balinami,o vaisių pilna.Ir dar daug kur taip matau.
Šis būdas išrastas išskirtinai ''pavasariniam žievės nudegimui'' išvengti.Pavasarį dieną žievė įšyla,o naktį įšąla ir,atseit,žūsta.Vienok,man atrodo,kad Valerijus Petrovičius Černyšovas iš Saratovo nustatė realesnę ŽIEVĖS AR NET VISŲ KAULAVAISINIŲ MEDŽIŲ PAVASARINIO ŽUVIMO PRIEŽASTĮ:staiga atšilus,pumpurai pradeda brinkti,o žemė dar neatšilusi-ŠAKNYS NETIEKIA vandens.Brinkstantys pumpurai tiesiog išsiurbia vandenį iš audinių ir žievė visiškai perdžiūsta.Reiškia KALKĖS čia ne ką padės!O jau apie sanitarinę jų reikšmę geria visai nekalbėti.Tuo labiau ant kamieno.(.....)Kenkėjams jau kalkės nieko nereiškia.
Tuo tarpu Europos sodininkai nuo seno medžių aptepimui naudoja molio,karvės mėšlo ir pelenų mišinį.Mūsų senojoje literatūroje minimas toks pats mišinys tik be pelenų.Toks mišinys tikrai naudingas .Molis ilgai laikosi ant medžio,saugo žievę nuo saulės ir šalčio,bet tuo pačiu metu ir kvėpuoja.Karvės mėšlas suklijuoja molį ir neleidžia jam nukristi,o savo sudėtyje turi daugybę maistinių medžiagų.Molis drėgnas-žievė MATINAMA IR STIMULIUOJAMA-IŠDŽIŪSTA-SAUGO AUGANČIĄ ŽiEVĘ.
Papildyta:
QUOTE(Shlipse @ 2009 03 13, 04:02)
kiek pamenu balinami vaismedziai budavo nuo kenkeju,kurie pavasari gali uzsiropsti per kamiena .tai ka senoji mano senelio tiesa-mire.tai ka tai netiesa.
as buvau maza,nelabai prisimenu,bet kiek jis man daug pasakodavo apie balinima kamienu,ir kodel tai daroma.
kaip nusiminiau,as taip tikejau senelio tiesomis,kuriu nelabai prisimenu,bet detales gyvos manyje iki siol.koks sventas darbas jam buvo balinti vaismedzius,ir niekam tai nepakenke.
atgijo tai tarsi nebylus kinas,viska matau kaip jis rodo,kaip jis juda,ka daro,o negirdziu.sutapimas tiesiog labai jau man daug prisiminimu sukele is vaikystes,ka seniai buvau pamirsusi.
leksiu pirmai progai pasitaikius,paziureti kaip auga tos saldzios kriauses ir obuoliai senelio.
as buvau maza,nelabai prisimenu,bet kiek jis man daug pasakodavo apie balinima kamienu,ir kodel tai daroma.
kaip nusiminiau,as taip tikejau senelio tiesomis,kuriu nelabai prisimenu,bet detales gyvos manyje iki siol.koks sventas darbas jam buvo balinti vaismedzius,ir niekam tai nepakenke.
atgijo tai tarsi nebylus kinas,viska matau kaip jis rodo,kaip jis juda,ka daro,o negirdziu.sutapimas tiesiog labai jau man daug prisiminimu sukele is vaikystes,ka seniai buvau pamirsusi.
leksiu pirmai progai pasitaikius,paziureti kaip auga tos saldzios kriauses ir obuoliai senelio.
o pas mus atvirkščiai sename kaimo sode pamenu medžiai nebuvo balinami,o vaisių pilna.Ir dar daug kur taip matau.
QUOTE(*GREISI* @ 2009 03 13, 09:41)
Parašysiu dalį iš knygos.Bet knyga tikrai verta dėmesio.
Šis būdas išrastas išskirtinai ''pavasariniam žievės nudegimui'' išvengti.Pavasarį dieną žievė įšyla,o naktį įšąla ir,atseit,žūsta.Vienok,man atrodo,kad Valerijus Petrovičius Černyšovas iš Saratovo nustatė realesnę ŽIEVĖS AR NET VISŲ KAULAVAISINIŲ MEDŽIŲ PAVASARINIO ŽUVIMO PRIEŽASTĮ:staiga atšilus,pumpurai pradeda brinkti,o žemė dar neatšilusi-ŠAKNYS NETIEKIA vandens.Brinkstantys pumpurai tiesiog išsiurbia vandenį iš audinių ir žievė visiškai perdžiūsta.Reiškia KALKĖS čia ne ką padės!O jau apie sanitarinę jų reikšmę geria visai nekalbėti.Tuo labiau ant kamieno.(.....)Kenkėjams jau kalkės nieko nereiškia.
Tuo tarpu Europos sodininkai nuo seno medžių aptepimui naudoja molio,karvės mėšlo ir pelenų mišinį.Mūsų senojoje literatūroje minimas toks pats mišinys tik be pelenų.Toks mišinys tikrai naudingas .Molis ilgai laikosi ant medžio,saugo žievę nuo saulės ir šalčio,bet tuo pačiu metu ir kvėpuoja.Karvės mėšlas suklijuoja molį ir neleidžia jam nukristi,o savo sudėtyje turi daugybę maistinių medžiagų.Molis drėgnas-žievė MATINAMA IR STIMULIUOJAMA-IŠDŽIŪSTA-SAUGO AUGANČIĄ ŽiEVĘ.
Šis būdas išrastas išskirtinai ''pavasariniam žievės nudegimui'' išvengti.Pavasarį dieną žievė įšyla,o naktį įšąla ir,atseit,žūsta.Vienok,man atrodo,kad Valerijus Petrovičius Černyšovas iš Saratovo nustatė realesnę ŽIEVĖS AR NET VISŲ KAULAVAISINIŲ MEDŽIŲ PAVASARINIO ŽUVIMO PRIEŽASTĮ:staiga atšilus,pumpurai pradeda brinkti,o žemė dar neatšilusi-ŠAKNYS NETIEKIA vandens.Brinkstantys pumpurai tiesiog išsiurbia vandenį iš audinių ir žievė visiškai perdžiūsta.Reiškia KALKĖS čia ne ką padės!O jau apie sanitarinę jų reikšmę geria visai nekalbėti.Tuo labiau ant kamieno.(.....)Kenkėjams jau kalkės nieko nereiškia.
Tuo tarpu Europos sodininkai nuo seno medžių aptepimui naudoja molio,karvės mėšlo ir pelenų mišinį.Mūsų senojoje literatūroje minimas toks pats mišinys tik be pelenų.Toks mišinys tikrai naudingas .Molis ilgai laikosi ant medžio,saugo žievę nuo saulės ir šalčio,bet tuo pačiu metu ir kvėpuoja.Karvės mėšlas suklijuoja molį ir neleidžia jam nukristi,o savo sudėtyje turi daugybę maistinių medžiagų.Molis drėgnas-žievė MATINAMA IR STIMULIUOJAMA-IŠDŽIŪSTA-SAUGO AUGANČIĄ ŽiEVĘ.
Kaip įdomu
O apie aptepimą molio,karvės mėšlo ir pelenų mišiniu tai seniai girdėjau ir manau, kad tikrai naudinga būtų taip medžius palepint , tik kaip tokį mišinį pasidaryt? Ar molis turi būt grynas ir švarus, t.y. be smėlio priemaišų? Ir koks mėšlas tinka: tik šviežias ar ir per žiemą pastovėjęs? Kokiu santykiu maišyti, kad nenudegint (jei su šviežiu mėšlu maišyt)? Ar kas naudojat tokį medžių aptepimo būdą? Pasidalinkit patirtim, o tai kai aš nei karto taip nedarius, tai baisoka eksperimentuot, kad ko blogiau tiems kamienams nepadaryčiau 
QUOTE(*saulašarė* @ 2009 03 13, 12:35)
Kaip įdomu O apie aptepimą molio,karvės mėšlo ir pelenų mišiniu tai seniai girdėjau ir manau, kad tikrai naudinga būtų taip medžius palepint , tik kaip tokį mišinį pasidaryt? Ar molis turi būt grynas ir švarus, t.y. be smėlio priemaišų? Ir koks mėšlas tinka: tik šviežias ar ir per žiemą pastovėjęs? Kokiu santykiu maišyti, kad nenudegint (jei su šviežiu mėšlu maišyt)? Ar kas naudojat tokį medžių aptepimo būdą? Pasidalinkit patirtim, o tai kai aš nei karto taip nedarius, tai baisoka eksperimentuot, kad ko blogiau tiems kamienams nepadaryčiau
O apie aptepimą molio,karvės mėšlo ir pelenų mišiniu tai seniai girdėjau ir manau, kad tikrai naudinga būtų taip medžius palepint , tik kaip tokį mišinį pasidaryt? Ar molis turi būt grynas ir švarus, t.y. be smėlio priemaišų? Ir koks mėšlas tinka: tik šviežias ar ir per žiemą pastovėjęs? Kokiu santykiu maišyti, kad nenudegint (jei su šviežiu mėšlu maišyt)? Ar kas naudojat tokį medžių aptepimo būdą? Pasidalinkit patirtim, o tai kai aš nei karto taip nedarius, tai baisoka eksperimentuot, kad ko blogiau tiems kamienams nepadaryčiau Dėl mėšlo pasidomėsiu koks tinka.
Va ką dar radau
Neseniai atradau verta demesio straipsni zurnale, kaip apsaugoti augalus, kad stirnos ju negrauztu. Nagi patariama paimti palaikyta (ne sviezia) ARKLIO MESLA ir apdeti augalus aplinkui. Garantuojama, kad stirnos nelies.
Taip pat siek tiek is Biodynamic knygos "Secrets of the Soil"- New Solutions for Restoring our Planet, by Peter Tompkins & Chritopher Bird (authors of the Secret Life of Plants). Puiki knyga su daug ismintingu patarimu.
"...Kitas biodinamiskas budas panaudojant dilgeles, kurias Steineris vadino universaliomis, yra skystos trasos, kurios padeda augalams, ypac sausros metu. Is dilgeliu taip pat galima daryti pasta, kuria aptepami medziai bei krumai. Pasta daroma is lygiu daliu dilgeliu, gryno molio ir sviezio karves meslo. Pries apdedant pasta , medzio ar krumo mirusi, atsokusi zieve nubruzinama. Medziu kamienai, sakos, po sito "gydymo" tampa lygus ir svarus jau po keliu dienu ir augalai auga sveiki.
Ar jau apgenejot serbentus? Ar kas nors taikot juoduju serbentu apipylima uzvirusiu vandeniu kovo men,kol nesprogsta pumpurai?Literaturoj labai giria si buda nuo visu kenkeju.
QUOTE(daugvaikuciu @ 2009 03 13, 21:11)
Ar jau apgenejot serbentus? Ar kas nors taikot juoduju serbentu apipylima uzvirusiu vandeniu kovo men,kol nesprogsta pumpurai?Literaturoj labai giria si buda nuo visu kenkeju.
http://www.ve.lt/?ru...p;id=1222447446
parašyta spalį
QUOTE(*GREISI* @ 2009 03 13, 22:06)
Svarbiausia,kad butu po vegetacijos-galima ir ziemos vidury.Tiesiog per ziema dalis kenkeju susala,o verdanciu vandeniu mes uzmusam likusius.
QUOTE(amarrile @ 2009 03 12, 20:44)
Balinimas lyg nuo temperatutu kaitos,o ne nuo minusines temperaturos O kriaušes gal išgydomos Buvau užmiršusi,kokiaa kriauše turiu,bet pernai papurškem pora kartu,tai ir vaisiu sulaukem 
O kriaušes gal išgydomos Buvau užmiršusi,kokiaa kriauše turiu,bet pernai papurškem pora kartu,tai ir vaisiu sulaukem Kokiu purskalu pursket? Musu tos kriauses baisiai aukstos, net neisivaizduoju kaip reiketu viska ispurksti. pavasari zydi, pilnos sakos ziedu, o paskui nurunda lapai, vaisiai keli tik lieka.
Gal i ta kriause obeli iskiepyti
, ar tokiu ciudu nebuna, juk obelys rudim neserga.Papildyta:
Gal kas dar patarsit kokios geros yra vysniu rusys. Ot prisimenu pas tevukus vaikystej (gal kad vaikystej
) vysnios skanios, saldzios, dideles budavo. Pavasari norim vysnaiciu pasisodinti, kokios rusys vertos demesio?
QUOTE(jurg_ili @ 2009 03 13, 10:53)
Visi nuo seno balina medzius pavasary ir neivienam medeliui nepakenke. O ir pats darbas man malonus ir sodas atgyja, man taip grazu nubalinti medziu kamienai O jei nuo kenkeju ir nepadeda-tai nebeda ,nes nuo pavasariniu saules spinduliu -tai tikrai apsaugo kamiena
O jei nuo kenkeju ir nepadeda-tai nebeda ,nes nuo pavasariniu saules spinduliu -tai tikrai apsaugo kamiena As taip pat tos nuomones,kad balinimas medeliui nekenkia.Juolab,kad dabar i balinimo misinius dedamos ir vario trasos ir t.t.Mano tevai visa laika balindami vaismedziu kamienus pildavo ir nitrofeno.Taigi,manau,nauda yra.
Dar del balinimo rudeni.Nera vieningos nuomones,kada is tikruju naudingiausia balinti(skirtingose literaturose rasoma vis kitaip).As pati be vasario menesio niekada nebaltinu.Bandziau kazkada tai daryti rudeni,tai iki ziemos galo kamienai buvo beveik lyg nebaltinti.O vasari saule tai ir islenda vis dazniau o kova kokie temperaturu svyravimai?Ziema saules kazkaip netiek daznai ir matom.Na nezinau,manau,kad cia kaip jau kam iseina...
QUOTE(a4ra @ 2009 03 15, 11:55)
O vasari saule tai ir islenda vis dazniau o kova kokie temperaturu svyravimai?
naktį -2, dieną +2, naktį -2, dieną +2 ir pan
Kol ta žiema išeina iš to kiemo, tai kartais ilgokai taip būna 
