QUOTE(Luknė @ 2009 02 11, 22:41)
... Tai jei nebūna nenuodėmingų renkuosi tuos, kas turi tam ypatingą Dievo palaiminimą - "kam nuodėmes atleisite, bus atleistos...". Ir tikiu, kad asmeninės kunigo nuodėmės, Dievo malone, neturi įtakos jo kaip kunigo misijai.
As irgi tikiu, kad yra Dievo palaimintieji, ir jie nebutinai kunigai
kiek yra paprastu zmoniu kurie dirba kasdieni savo sunku paprasta darba ir kuris tikrai yra ne mazesnis, o daznai ir zenkliai didesnis uz tulo kunigo
Kiekvienas easantis sioje zemeje jau yra Dievo palaimintas, nes cia atejo Jo valia
ir kaip tamstele sakai, mani rgi neturi itakos ar Dievo palaimintasis nesioja sutana ar ne
Papildyta:
QUOTE(Eurikute @ 2009 02 14, 17:22)
Absoliuciai sutinku su Lukne.
Ispazinties asis yra akistata su savo sazine, kurios tarpininkas dvasininkas. Tai
turi labai gilu psichologini pagrinda, kadangi nera paslaptis, jog issikalbejimas yra puiki prevencija psichologiniams sutrikimams. Viduramziais, kai dar nebuvo prischologu, nueidavai pas kunigeli, issakydavai visus savo griekus, kuriu net savo mamai nedrystum pasakyt, atklausydavai kunigelio barimo ir eidavai ramia sirdim namo:) O jei rimtai, t
ikram tikinaciajam svarbiausia yra atsiteisimas pries Kristu, susitaikymas.
Pirmas teiginys sako, kad svarbu issikalbejimas kitam ZMOGUI, nebutinai kunigui
Joks dvasisninkas nera tarpininkas tarp taves ir tasvo sazines, tik tu pati esi tiesiogiai atsakinga pries save ir savo sazine del to ka darai, mastai ar sakai
Antras sakinys teigia, kad tik Kristus yra svarbu tikinciajam ir su tuo reikia pilnai sutikti, nes baznycios kaip tvoros pstatymas pries Dieva priestaarauja NT ir Kristaus zodziams bei darbams
Papildyta:
QUOTE(Eurikute @ 2009 02 14, 17:22)
O cia interpretuot galma visaip. Dbr populiaru tikejime atirinkt tuos dalykus, kurie priimtini, atsisakant tu, kurie "nepatogus". Deja, tikejimas ne prekybos centras, kur pasiimi is lentynu tai ka nori, palikdamas tai ko nereikia. Vienas individas nera pajegus atsirinkt ta tikraja tiesa teigdamas, kad visi kiti klysta, kad klysta didziosios religijos, kurios egzistuoja ne viena simtmeti ar tukstantmeti, o ta jam toptelejusi mintis yra nenugincyjama tiesa... Cia, manau, stipri egocentrizmo apraiska.
Tikejimas ir religija - yra du visiskai skirtingi dalykai
Kai tikejimas buna sudetas i zmoniu apeigas, dogmas, tradicijas ir aplipdomas kitais prielipais, tai tampa religija
kuri deja dznai nebeturi nieko bendro su pirminiu tikejimu
(katalikai išpažintį atlieka kunigui, įdomu kaip kitose konfesijose pvz. liuteronų ar sekmininkų) 
. Juk svarbu ne vien formalumas, o sąmoningas supratimas, kad negerai padarei. O pokalbis su kitu žmogumi padeda rasti būdą, kaip tos nuodėmės išvengti, ar kaip pasitaisyti. svarbu, kad tik noro būtų 
