QUOTE(Karusia @ 2008 02 13, 11:11)
Karusia, garsiau sakyk, aš kažko neprigirdžiu ir neprimatau
QUOTE(barsukele @ 2008 02 13, 15:03)
starost nie radost
QUOTE(srauni_upe @ 2008 02 13, 10:41)
Apie tai....
Po to skaičiau kad Ispanų bažnyčia tai pritarė prez naudojimui, poto pritarimą ataukė - sakė amoralu.
Šiaip jo.... daugiausia rašo kad prieš....
Po to skaičiau kad Ispanų bažnyčia tai pritarė prez naudojimui, poto pritarimą ataukė - sakė amoralu.
Šiaip jo.... daugiausia rašo kad prieš....
Supratau....
Septintosios Dienos Adventistų Bažnyčia leidžia, o Romos katalikų bažnyčia prieštarauja, ir ta tema daug kalbos būtų, nes jau čia nukryptumėma kas yra santuoka ir kokia jos esmė ir prasmė.
Papildyta:
QUOTE(Karusia @ 2008 02 13, 11:11)
Karusia, negražiai dabar pasielgei.
kam vadini kitus priplaukusiais? kur pagarba kito asmens nuomonei, ar tai Vaižgantė ar kitas asmuo, ar tau kas nors pasakė, taip kaip tu kitam sakai?
QUOTE(Jurgulė @ 2008 02 13, 15:12)
Karusia, negražiai dabar pasielgei. kam vadini kitus priplaukusiais?
kam vadini kitus priplaukusiais?
nusipelnė.
o šiaip, danguje, aišku, klimatas geresnis, bet pragare kompanija įdomesnė
QUOTE(Žiogelis @ 2008 02 11, 18:37)
Takeli, parašei ką jau seniai čia beskaitinėdama norėjau parašyti - iš esmės juk ir kalbame apie vieną ir tą patį. Ir esmė ne pavadinimuose, o tame, kas slypi po jais. Vieni naudoja ritualus, kiti eina išpažinties - vienintelis skirtumas, ar reikia tarpininko, ar ne. Bet kame čia problema? Kuo tarpininkas,jei jo kažkam reikia, yra BLOGAI?
Kaip supratau, adr vienas kabliukas, tai KB išpažįstamas žmogaus nuodėmingumas, kurį atkakliai neigia ezoterikai. Vigi aš manau, kad žmogus yra riba tarp žemės ir dangaus. Žmogaus širdyje - ir Dievas, ir Žvėris. Žmogaus gyvenimas - kelionė nuo Žvėries prie Dievo. Ir žvaigždėmis, aišku, galima vadovautis savo kelionėje, bet tik su viena sąlyga - jei jų nedengia debesys. O Žvėris dažniausiai kalba garsiau už Dievą, Žvėris moka įtikinti ir įsiteikti. Tuo ne kartą pati esu įsitikinusi "savo kailiu",kai teko pamatyti situacija be iliuzijos, kurią man siūlė manasis šešėlis (o aš tuo taip tikėjau!). Todėl man atrodo, kad tarpininko reikia. Jei padeda pažvelgti iš šalies.
Va būtent. Kartais mes užsikabinam už žodžių ir imame priešgyniauti. Mylėtis su prezervatyvu nuodėmė ar ne? Čia pavyzdys. Ir imam ginti, kad ne nuodėmė, MAN ne nuodėmė. O nuodėmė yra ne užsimauti gumytę, tai viso labo išraiška materijoje, kuri nėra jokia nuodėmė. Nuodėmė yra nepasitikėti Dievu, iškelti svao poreikius aukščiau už Dievišką vyksmą. Nuodėmė yra BAIMĖ susitikti su natūralia atsakomybę už savo poelgį. Sulaužyti pasininką nuodėmė ar ne? Suvalgyti gabalą mėsos - ne, bet iškelti savo pilvą aukščiau už dvasią, nesuvaldyti troškimo, arba tiesiog užsimiršti, t.y.nebudėti - taip. Fariziejai laikėsi rašto pažodžiui. Kristus ir mokė, kad žodžiai, įsakymai turi savo dvasią. Ir ja nesekti yra nuodėmė,o ne žodžiais. Tam, kad pajausčiau dvasią už žodžių, man ir reikalingas pokalbis su tarpininku.
Kaip supratau, adr vienas kabliukas, tai KB išpažįstamas žmogaus nuodėmingumas, kurį atkakliai neigia ezoterikai. Vigi aš manau, kad žmogus yra riba tarp žemės ir dangaus. Žmogaus širdyje - ir Dievas, ir Žvėris. Žmogaus gyvenimas - kelionė nuo Žvėries prie Dievo. Ir žvaigždėmis, aišku, galima vadovautis savo kelionėje, bet tik su viena sąlyga - jei jų nedengia debesys. O Žvėris dažniausiai kalba garsiau už Dievą, Žvėris moka įtikinti ir įsiteikti. Tuo ne kartą pati esu įsitikinusi "savo kailiu",kai teko pamatyti situacija be iliuzijos, kurią man siūlė manasis šešėlis (o aš tuo taip tikėjau!). Todėl man atrodo, kad tarpininko reikia. Jei padeda pažvelgti iš šalies.
Va būtent. Kartais mes užsikabinam už žodžių ir imame priešgyniauti. Mylėtis su prezervatyvu nuodėmė ar ne? Čia pavyzdys. Ir imam ginti, kad ne nuodėmė, MAN ne nuodėmė. O nuodėmė yra ne užsimauti gumytę, tai viso labo išraiška materijoje, kuri nėra jokia nuodėmė. Nuodėmė yra nepasitikėti Dievu, iškelti svao poreikius aukščiau už Dievišką vyksmą. Nuodėmė yra BAIMĖ susitikti su natūralia atsakomybę už savo poelgį. Sulaužyti pasininką nuodėmė ar ne? Suvalgyti gabalą mėsos - ne, bet iškelti savo pilvą aukščiau už dvasią, nesuvaldyti troškimo, arba tiesiog užsimiršti, t.y.nebudėti - taip. Fariziejai laikėsi rašto pažodžiui. Kristus ir mokė, kad žodžiai, įsakymai turi savo dvasią. Ir ja nesekti yra nuodėmė,o ne žodžiais. Tam, kad pajausčiau dvasią už žodžių, man ir reikalingas pokalbis su tarpininku.
Žiogeli,
Aš susimąsčiu, ar kategoriškas nuomonės brukimas - reikia tarpininkų, ar nereikia nėra nuodėmingas?
Savo nuomonę kelti aukščiau visko... Manau Dievas yra toks didingas ir didis, kad negali būti ir vienpusiškas 
QUOTE(vaižgantė @ 2008 02 13, 10:06)
Labai faina ne žinoti, o tikėti tuo, ką sektantai- krikščionys fundamentalistai sugalvojo...O jie sugalvojo taip, kaip patogiau, kad iškreiptų tikrąją Jėzaus misiją...
O mieloji vaižgante gydanti rankomis ir sūnui tokią ateitį pranašaujanti ir kiek atsimenu auginanti Indigo vaiką ir beje tikinti auromis, ką jūs galite pasakyti apie Jėzaus misiją?
[quote=Una Li,2008 02 11, 22:56]
Jei eisi išpažinties tik padariusi sunkią nuodėme, formaliai būsi teisi, ir, gali būti, kad užteks keletos išpažinčių per visą gyvenimą (o gal ir nė vienos neprireiks). Bet jei prisimintume žodžius, po kurių Mišiose sakome: "esu kaltas", nuodėmės sąvoka prasiplečia - tai ne vien "ką padariau", bet ir "ką pagalvojau, pasakiau ar nepadariau". Galbūt tai mažos nuodėmės, gal netobulumai, bet jei jų nekontroliuosime, jie pavirs ydomis. Manau tokia dažnos išpažinties prasmė - palengvinti savistabą, savikontrolę, kad mūsų sąžinė "neužrūdytų".
Visiškai sutinku su tavim, kad ir mažas nuodėmes, ir netobulumus reikia kontroliuoti. Bet nemanau, jog kiekvienam dėl to būtina išpažintis. Man nepatinka, kai LIEPIAMA eiti išpažinties.
ypač netobulumų atveju: na argi verta pasakoti kunigui, kad va susipykau su žmogum: man nepatiko, kaip jis kalba, tai pasakiau porą komentarų, tiesiog galvojau, kad jis susiturės, o jis dar stipriau atsikirto, nu supratau, kad jei nenoriu pastoviai su juo konfliktuot, tai turėčiau patylėt ir savo nuomonę pasilaikyt sau, kitą kartą taip ir stengsiuos daryt, bet va nemalonu, kai dėl tokių niekniekių santykiai gali sugesti, tegu ir tik tam kartui. O apskritai sutarti su žmonėmis - didelis menas, kurio mokaisi visą gyvenimą, ir panašių klaidų čia neišvengsi... visokiausių gi žmonių, įvairiausių charakterių būna...
Jei eisi išpažinties tik padariusi sunkią nuodėme, formaliai būsi teisi, ir, gali būti, kad užteks keletos išpažinčių per visą gyvenimą (o gal ir nė vienos neprireiks). Bet jei prisimintume žodžius, po kurių Mišiose sakome: "esu kaltas", nuodėmės sąvoka prasiplečia - tai ne vien "ką padariau", bet ir "ką pagalvojau, pasakiau ar nepadariau". Galbūt tai mažos nuodėmės, gal netobulumai, bet jei jų nekontroliuosime, jie pavirs ydomis. Manau tokia dažnos išpažinties prasmė - palengvinti savistabą, savikontrolę, kad mūsų sąžinė "neužrūdytų".
Visiškai sutinku su tavim, kad ir mažas nuodėmes, ir netobulumus reikia kontroliuoti. Bet nemanau, jog kiekvienam dėl to būtina išpažintis. Man nepatinka, kai LIEPIAMA eiti išpažinties.
ypač netobulumų atveju: na argi verta pasakoti kunigui, kad va susipykau su žmogum: man nepatiko, kaip jis kalba, tai pasakiau porą komentarų, tiesiog galvojau, kad jis susiturės, o jis dar stipriau atsikirto, nu supratau, kad jei nenoriu pastoviai su juo konfliktuot, tai turėčiau patylėt ir savo nuomonę pasilaikyt sau, kitą kartą taip ir stengsiuos daryt, bet va nemalonu, kai dėl tokių niekniekių santykiai gali sugesti, tegu ir tik tam kartui. O apskritai sutarti su žmonėmis - didelis menas, kurio mokaisi visą gyvenimą, ir panašių klaidų čia neišvengsi... visokiausių gi žmonių, įvairiausių charakterių būna...
O ir ne su visais būtina sutarti, su kai kuriais geriau ne 
.
.
QUOTE(Getter @ 2008 02 14, 21:12)
O mieloji vaižgante gydanti rankomis ir sūnui tokią ateitį pranašaujanti ir kiek atsimenu auginanti Indigo vaiką ir beje tikinti auromis, ką jūs galite pasakyti apie Jėzaus misiją?
100 Lt už mano nuomonę.
QUOTE(feličitavas_tarakonas @ 2008 02 18, 18:53)
Aš, kaip ir kiekvienas sveiko proto žmogus, nemėgstu, kai reikalaujama pasakyti mano nuomonę. Kadangi SM lankausi savo noriu, leidžiu sau turėti teisę ir rašyti tai, ką noriu pati, o ne paisyti kitų užgaidų... Tuo labiau nepagarbių.
ispazintis - tai informacijos apie klijenta rinkimas, kuris po to naudojamas baznycios veiklos tobulinimui ir pelnui uzdirbti.
Tai vadinama - rinkos tyrimu.
Informacija apie zmones ir ju poreikius renka mobiliu telefonu kompanijos, visokios maximos ir t.t.
Abiem atvejais zmogus to nejaucia. Pirmu atveju jis dziaugiasi, nes issipasakojo, jam palengvejo. O antru turi galimybe gauti nuolaidas ar sudalyvaut loterijoj.
Kompanijos, kurios neturi tokio artimo bendravimu su klijentais. Uz rinkos tyrimus moka pinigus.
Tai vadinama - rinkos tyrimu.
Informacija apie zmones ir ju poreikius renka mobiliu telefonu kompanijos, visokios maximos ir t.t.
Abiem atvejais zmogus to nejaucia. Pirmu atveju jis dziaugiasi, nes issipasakojo, jam palengvejo. O antru turi galimybe gauti nuolaidas ar sudalyvaut loterijoj.
Kompanijos, kurios neturi tokio artimo bendravimu su klijentais. Uz rinkos tyrimus moka pinigus.
