QUOTE(darius333 @ 2008 10 24, 13:30)
Iki 15a Biblija skaityti teise turejo tik kataliku kunigai (ne neskaitant ordodoksu baznycios kuri jau 7a buvo atskilusi, nors dar klauismas kas nuo ko atskilo
) Sviesuoliai isverete Biblija i gimtaja kalba ir platine ja tarp paprastu zmoniu, budavo atskiriami nuo baznycios, skelbiami eretikai, isverstoa Biblijos deginamos, o istisi kaimai ir mieati iszudomi "vardan tikrojo" tikejimo. Paskaityk apie katarus, abigiecius, valdenus ir kt. Net zinoma istorija, kai pries izengiant i atrodo abigieciu miesta, kariuomenes vadas paklauso vyskupo - Kiap mes atskirsime kurie tikratikiai, o kurie kitatikiai ( nors tie "kitatikiai" tik turejo issiverte sventa rasta i gimtaja kalba), vyskupas atsake - zudykit visus, Dievas atsirinks kurie yra jo vaikai
Todel zvelgiant butent is istorines perspektyvos ir nudienos baznycios zodziuose ir darbuose skirtumo deja yra


Todel zvelgiant butent is istorines perspektyvos ir nudienos baznycios zodziuose ir darbuose skirtumo deja yra

Dariau, tu vis dar gyveni viduramžiuose ir renesanse


QUOTE(Coochie Coo @ 2008 10 24, 14:34)
Mano nuomone, jei žmogus tiki dievu, išpažintis visiškai nereikalinga, juk geriau, kad ta išpažintis eitų tiesiai dievui į ausį, o ne per tarpininkus- mirtinguosius.
Žmonės labai klysta, kurie galvoja, kad išpažintis panaikiną jų nuodėmes, eina keliais aplink bažnyčią, šimtus kartų pas kunigą, meldžiasi daug, bet vistiek daro tas pačias nuodėmes.
Tai tik parodo žmogaus kvailumą. Ypač seni žmonės taip daro ir stebisi jei kiti neina išpažinties. 



Tiesiai Dievui į ausį, kokią nors naujieną apie save, savo nuodėmes


Kaltinti kitus kvailumu yra protingumo požymis?

