QUOTE(*saulė* @ 2008 02 07, 16:41)
Prisimenu, kaip mes "mokinome" vaiką nebėgti nuo tėvelių. Poilsiavome Palangoje, vaikui buvo irgi kokie pusantrų metukų. Jau ėjome iš pliažo, o jis keliauja kur pats nori. Na jis ėjo ir nuėjo, o mes su vyru pasitraukėme į šoną už medžio stovime ir žiūrime, ką toliau vaikinas darys. Na praėjo kokios gal 10 minučių, kol vaikas apžiūrėjo visas įdomybes aplinkui ir susivokė, kad kažkodėl liko vienas, tai yra be tėvelių. Tada nerimastingai pradėjo darytis aplink ir po truputį verkšlenti. Na po kiek laiko mes priėjome prie verksniuko ir pasakėme, kad negalima bėgti nuo tėvelių. Neaišku, kiek jis supranto mūsų žodžius, kiek patį įvykį, bet po to karto pradėjo pats dažniau dairytis, ar tėveliai eina šalia. Aišku, tokio eksperimento nepadarysi, kur prie gatvės, bet tokioje vietoje, kur tikrai neišbėgs į gatvę tikrai apsimoka pabandyti. Bet aišku ir tėveliams kantrybės reikia, nes tiesa pasakius nusibodo žiūrėti į savo vaiką, kuriam iš pradžių buvo visiškai dzin, kad mūsų nebėra. O dar ir pro šalį eidami žmonės vis pasižiūrėdavo, kaip čia vaikas mažas vienas
Mes tai prekybos centre taip padarėm, tai aišku visi stebis kad vaikas vienas savarankiškai vaikšto, varė ji ilgai per visas parduotuves. Net nesusimąstė kad mūsų nėra. Paskui žiūrim pardavėjas ant rankų paėmęs dairos kieno čia vaikas, tai teko pasiimti.O jai dzin, ji net užpyko kad ją pasiėmėm