O pas mus isvis vienos problemos lauke. Jeigu pati eina, tai eina, kur nori... Uz rankos jos nepaimsi Be to, ir vezime nesedi, net ir ant ranku po ilgesnio nesimo pradeda zirsti. Tai mes truputi vaziuojam, truputi einam, truputi ant ranku bunam
QUOTE(spanguolyte @ 2008 02 04, 22:04)
O pas mus isvis vienos problemos lauke. Jeigu pati eina, tai eina, kur nori... Uz rankos jos nepaimsi Be to, ir vezime nesedi, net ir ant ranku po ilgesnio nesimo pradeda zirsti. Tai mes truputi vaziuojam, truputi einam, truputi ant ranku bunam
Va va ,visai kap mano princesė
Ačių visoms atsakiusioms
Viena diena bandem i parka keliauti be vezimo,nu gan neblogai sekesi,nes pries tai nesileisdavo duoti rankytes,tik parke lakste kaip atitrukus pamato koki suniuka,nu ir davai i kojas,tai pestute pavaikstinejome gan daug tik jau pakeliui namo,pusiaukely kele rankytes kad nesciau,bet jau tiek buvo pervargus,kad iskart ejo pietuku miegot.Tai buvo pirma kelione,nes visada pasiimdavom vezimuka
QUOTE(*elle* @ 2008 02 07, 12:58)
Viena diena bandem i parka keliauti be vezimo,nu gan neblogai sekesi,nes pries tai nesileisdavo duoti rankytes,tik parke lakste kaip atitrukus pamato koki suniuka,nu ir davai i kojas,tai pestute pavaikstinejome gan daug
mums taip buvo pernai vasara, nuvaziavom i Palanga, tai siaubas kaip "pailsejau" visur pralaksciau paskui vaika, bet siemet tikiuosi jau bus kitaip, gi jau vyras
Prisimenu, kaip mes "mokinome" vaiką nebėgti nuo tėvelių. Poilsiavome Palangoje, vaikui buvo irgi kokie pusantrų metukų. Jau ėjome iš pliažo, o jis keliauja kur pats nori. Na jis ėjo ir nuėjo, o mes su vyru pasitraukėme į šoną už medžio stovime ir žiūrime, ką toliau vaikinas darys. Na praėjo kokios gal 10 minučių, kol vaikas apžiūrėjo visas įdomybes aplinkui ir susivokė, kad kažkodėl liko vienas, tai yra be tėvelių. Tada nerimastingai pradėjo darytis aplink ir po truputį verkšlenti. Na po kiek laiko mes priėjome prie verksniuko ir pasakėme, kad negalima bėgti nuo tėvelių. Neaišku, kiek jis supranto mūsų žodžius, kiek patį įvykį, bet po to karto pradėjo pats dažniau dairytis, ar tėveliai eina šalia. Aišku, tokio eksperimento nepadarysi, kur prie gatvės, bet tokioje vietoje, kur tikrai neišbėgs į gatvę tikrai apsimoka pabandyti. Bet aišku ir tėveliams kantrybės reikia, nes tiesa pasakius nusibodo žiūrėti į savo vaiką, kuriam iš pradžių buvo visiškai dzin, kad mūsų nebėra. O dar ir pro šalį eidami žmonės vis pasižiūrėdavo, kaip čia vaikas mažas vienas
Apie rankos padavimą nėra net kalbų o jeigu neleidi eiti kur vienam, tai prasideda rėkimai, spiegimai
QUOTE(Abi @ 2008 01 30, 21:59)
Įdomu ar visi tokio amžiaus vaikai ar tik mano išdykelė, vos išėjusi į lauką pasileidžia ten kur nori ir niekaip nepasiduoda prašymams eiti ten kur pvz. aš siūlau Pasižiūrėjau kaip kiti vaikai gražiai įsikibę i tėvelių ranką žingsniuoja ir susimąsčiau. Ar maniškė dar "nedaaugo" ar reikia imtis kokių mokymo priemonių
vaikai tokie jau yra, jie ne sunys kad salia eitu o jiems viskas idomu, del to ir laksto galvas pamete, kitaip nelabai vaiku ir isivaizduoju
tik reik labai mokyt kad nelektu i gatve...
Na, mūsų bernužėlis tai išvis toks vaizdas kad nieko nemato nei aplinkui nei prieš save, tiesiog lekia akis išdeges ir net nesidairo , lekia nesvarbu kur, o jei bandai paimt už rankos tai tokias isterijas parodo
mano cia uzvakar ejom is parduotuves,pas mane maiseliu pilnos rankos tik pradejom eiti per gatve sustojo viduri ir neina..... tai pertempiau per visa gatve,pamanyk tik nugriuvo ant saligatvio guli kas jam cia uzejo ta diena.... na bet kaip as supykau,jau nebeistveriau ir pyliau i subine nors esu pries tokius reikalus viduryje gatves.Bet uztai ejo kaip auksinisir daugiau tokiu cirku nebedaro man TFU TFU TFU
Aš atradau, kad manyškis puikiai moka eiti su mumis, kai vyras išvažiavo ir teko daug eiti peščiom ir į parduotuvę ir dukrytės iš darželio pasiimti (lengvo vežimo neturėjom, gyvenom penktame aukšte, plius aš ). Pasirodė, vaikinas be problemu kiek nori ir kur nori eina pats, dairosi, eina už rankutes, jeigu griežtai reikalauju. Skaičiau, kad taip gali būti dėl to, kad kol mažas buvo, daug nešiojome ir jis beveik nevažiuodavo vežimėlyje veidu nuo manęs. bet nežinau tikslai, ar teisi teorija
Gal ir yra biški tiesos, nes dukrytė dvejų metų man pridarydavo bedos - sugebėdavo iš namų pasprukt, kol nemačiau... o ja vežimuku iki trijų vežiuodavau.
Bent kokių atvejų - iki trijų keturių metų visi vaikai išmoksta sekti mama
Gal ir yra biški tiesos, nes dukrytė dvejų metų man pridarydavo bedos - sugebėdavo iš namų pasprukt, kol nemačiau... o ja vežimuku iki trijų vežiuodavau.
Bent kokių atvejų - iki trijų keturių metų visi vaikai išmoksta sekti mama
QUOTE(Natuke @ 2008 03 03, 19:24)
Aš atradau, kad manyškis puikiai moka eiti su mumis, kai vyras išvažiavo ir teko daug eiti peščiom ir į parduotuvę ir dukrytės iš darželio pasiimti (lengvo vežimo neturėjom, gyvenom penktame aukšte, plius aš ). Pasirodė, vaikinas be problemu kiek nori ir kur nori eina pats, dairosi, eina už rankutes, jeigu griežtai reikalauju. Skaičiau, kad taip gali būti dėl to, kad kol mažas buvo, daug nešiojome ir jis beveik nevažiuodavo vežimėlyje veidu nuo manęs. bet nežinau tikslai, ar teisi teorija
Gal ir yra biški tiesos, nes dukrytė dvejų metų man pridarydavo bedos - sugebėdavo iš namų pasprukt, kol nemačiau... o ja vežimuku iki trijų vežiuodavau.
Bent kokių atvejų - iki trijų keturių metų visi vaikai išmoksta sekti mama
Gal ir yra biški tiesos, nes dukrytė dvejų metų man pridarydavo bedos - sugebėdavo iš namų pasprukt, kol nemačiau... o ja vežimuku iki trijų vežiuodavau.
Bent kokių atvejų - iki trijų keturių metų visi vaikai išmoksta sekti mama
Kažkas panašaus gali būt. Maniškis buvo "vežimėlinis" tik iki tol, kol išmoko eit pats. 1m. ir 2 mėn. jau ėjo labai gerai, kaip tokiam amžiui - tolokai, ir aš jį tampydavausi su savim visur be vežimo - kiek galėjo, eidavo, kiek ne - nešdavau. Paskui vežimo po truputį vis mažiau reikėjo, o dabar jau kažin kada esam atidavę visus vežimus, o dar tik 2 metai ant nosies.
Tai štai, apie 1,5 m. ir jis eidavo, kur jam patinka, nosį užrietęs. Jei retkarčiais išvažiuodavom vežimu, išlipdavo kad ir vidury gatvės (bent porą kartų yra padaręs), o šviesoforas gi nelauks...
O dabar jau priprato eiti už rankos tvarkingai, ir pats tiesia rankutę, jei paleidi. Manau, kad turi praeiti tam tikras laiko tarpas tarp to, kai vaikas "išlipa" iš vežimo, ir tarp "normalaus" vaiko vedimo už rankytės. Jis tiesiog jau "atsibuvo" toje chaotiškoje laisvėje, ir dabar natūraliai išmoksta drausmės, nes aš jo tikrai "nelaužiau" ir nebariau, tik sakydavau sistemiškai: einam gražiai, nelakstom ... na, ir pan.
Žodžiu, ką čia daug šnekėti - na, visi išmoksta