Prieš gimdymą svėriau 62kg ir jau mąsčiau, kad reiktų kiek sulieknėti.
Nėstumo metu priaugau apie 80kg svorio, bet tai buvo vien skystis - tynimai(grėsmingoji eklampsija), kurie po gimdymo išnyko ir aš atrodžiau sau visai dar nieko, nors ir nepasiekusi priešnėštuminio svorio.
Bėdos prasidėjo vėliau - bemaitinant vaiką. Buvo labai neramus, vis verkadvo, atrodė pasikabink jį ant skaros prie krūties ir nešiokis kaip čigonė. Mano mama, (išmaitinusi iki metu savo pienu savo ir kartu svetimus vaikus - turėjo labai daug pieno) pradėjo patarinėti - mano pienas neriebus, nesotus - reikia daugiau riešutų, chalvos valgyti. o man taip nesinorėjo... Pradėjau per prievartą ir įsibėgėjau tiek, kad 1kg chalvos suvalgydavau per 2-3d. Rezultate svoris užaugo iki 76kg:verkiu: , o vaikas ramesnis netapo:mama .
Pradėjus dirbti (jau neatsimenu kiek metų praėjo) pavasarį aptikau žurnale "magiškos sriubos" receptą ir sėkmingai išbandžiau. Svoris krito - 68kg
. peržiem natūraliai priaugau 2 kg ir isterijos nekėliau, maniau pavasarį užvalgysiu sriubytės dietos ir valio. Tačiau atėjus pavasariui nuo šios sriubos taip pykino, kad visą išpyliau. Kolegė(tokia kūdutė, smilgutė) pasiųlė prisijungti prie jos iškrovos dietos - drauge juk smagiau ir lengviau. Taigi 2 dienas iš eilės per savaitę gėrėm pasukas ir nieko nevalgėm. Rezultate 1-ą mėn nukrito 1kg, kitus nei vieno, o kankinimo badu ilgiau neatlaikiau. Baigėsi tuom kad svoris jo-jo principu užlėkė iki 79kg:verkiu:
. Suprastėjo sveikata. Maža to kad jaučiausi meškutė ir ciocia, dar ir kojas nuo ėjimo pradėjo skaudėti, negalėjau nueiti 1-os stotelės atstumo. iš parduotuvės į kalniuką namo nebeužlipdavau, dūsdavau. Kartu su rajono bobutėmis laukdavau autobuso, kad stotelę į kalniuką užvežtų. Jau žadėjau po vasaros pasitikrinti kojų kraujagysles - gal jos anka???. Tuo labiau kad genetika tam palanki.
Dar po metų, vasarą, kita kolegė nusipirko Atkinsono knygą "XXIa. mitybos revoliucija" ir mūsų akyse sulieknėjo nebadaudama
. po atostogų ir aš pasiryžau šiai dietai 
. Rezultatas geras - per 5mėn pasiekiau 69kg, taigi numečiau 10kg 
. Pagerėjo sveikata: išnyko minėti skausmai, o į kalniuką vaikštau pėsčia, net ir su pirkiniais. O tada su vyru nusprendėm kad būtų visai neblogai įsitaisyti dar vieną vaikiuką, ir kol atlikinėjom bandymus aš vėl priaugau iki 76kg:verkiu: ir nepastojau. Šį rudenį vėl pradėjau Atkinsoną ir numečiau iki 69-70kg.
Bet besilaikant Atkinsono dietos visą laiką kirbėjo mintis, kad toks organizmo apkrovimas baltymais nėra labai jau gerai, o pastovi acidozė- ketozė dietos metu, negi tai jau taip nežalinga??? Juk kasdien susiduriu su diabetikais ir jiems acidozė be galo žalinga. O šiaip jau visai logiška mintis riboti savo maiste angliavandenius.
Be to, priėjau išvados,kad tikrai yra storėjama nuo besaikio saldumynų ir patiekalų iš baltųjų miltų vartojimo. Taigi nusistačiau sau diagnozę:
ESU PRIKLAUSOMA NUO SALDUMYNŲ, nes kai jau paragauju, tai nebegaliu sustoti, kol visko nesunaikinu, o tada ir svoris auga.
Paskutinis mano atradimas - Pietų pakrantės dieta, daug liberalesnė ir tikrai sveikesnė nei Atkinsono, paremta baltymų, angliavandenių ir riebalų balansu. Rezultate per tris dienas netekau 3kg. Vakar svėriau 68kg
. Bet svarbiausia kas lėmė šį pasirinkimą - tai kad moterys, negalėjusios pastoti, laikydamosios šios dietos pastojo. Taigi ji netrukdo mūsų šeimos daugėjimo planams . Taigi nuo Velykų esu naujame kelyje ir visi pasikeitimai kol kas kelia tik džiugesį ir bendradarbių pavydą. Jos taipogi ruošiasi palaikyti man kompaniją lieknėjant
