.Sekmadienis vakaras vyras nuėjo miegoti o aš kaip visuomet žiuriu telika ilgai ilgai,ir štai tik pasijudinau ir jaučiu kad aš šlapia,,,sėdžiu,nejudu,ir nežinau ką daryt?Tyliai ramiai pajudinu vyra ir jam sakau --nubėgo vandenys----vyras iš miegų pašokęs lekia i vonia žiureti kur ir kokie nubego vandenys------as juokiuosi ir drauge verkiu-nes bijau 
,bijau gimdyti,,,,Susitvarkau,apsiprausiu ir vyras mane veža į ligoninę,,,Naktis,,,Tamsu,,,Skambiname i gimdymo duris atidaro jauna,simpatiška akušerė,ji mus labai maloniai priima.Apžiuri.Ir sako vyrui važiuoti namo o man i palata nes be ryto nieko nebus aš nepagimdysiu.Lieku viena,su savo mažiuku ir vis mąstau kada?
Visa diena leidžia skątinamus vaistus nes niekaip niekaip neatsidarinėja kakliukas,,,oi jau pradedu vakarop jausti skausmus-oi jie nepakeliami
...Mane pradeda pykinti,na jau veda i gimdykla nes sako jau jau jis beldziasi pas jus....Džiaugiuosi,,,,Vyras stovi uz manes,glosto plaukus ir deda deguonies kauke,aš ja plėšiu nuo savęs,o vyras tik šnibžda-KANTRYBĖS,PASISTENK,TU JUK STIPRI.Na jau keleta kartu rėkiu kad nepagimdysiu,bet šaunuole mūsu akušerė,ji tokia tvirta ir rami buvo man tik jėgu ji suteikė kad aš pagimdysiu ir man nėra kitos išeities tik gimdyti
Štai girdžiu žodžius matau galvute ir girdžiu kai man akušerė liepia- nu paskutinį kart -STUMK,stumiu kiek turiu jėgu ir štai verkimas-verkiu ir aš,o su mumis verkia ir tėtis
Gimėme sveiki,atsipučiam--- sveiki.
Labai didelis ačiu akušerei Dalytei už jos toki padrąsinima ir palaikyma....
Štai ir aš----Laurynas.....
