savo angelelio laukem du metus,ir pagaliau jis teikesi pasibelsti pas mus..
Kokia mums moterims suteikta iskirtine galia ir garbe nesioti savo isciose nuostabias butybes, kurios teikia tiek daug dziaugsmo 
o kartu ir malonaus vargo 
. Koks uzplusta jausmas kai pajauti pirmus judesius, pirma tooki kuklu pabaksnojima i sona..
Nakti , kai negaliu uzmigti, o taip buna kone kas nakt
bandau isivaizduoti kaip atrodo tas mazas angeleis mano viduje? ka jis ten veikia? ar jam baisu? ar jis alkanas? ar sapnuoja ka nors? Ir staiga spyris i sona,dar vienas ir dar .. ax ramiau atsidustu vadinasi zaidzia, vadinasi jam viskas gerai, bandau paglostyti apraminti, taciau jis pats nusprendzia kada jam apsiraminti ir as nepykstu, juk jis dar toks maziukas ( tik 36 savaites)Pagaliau jis nurimsta,dar pazagsi, gal pries nakti per daug vandenuko gurkstelejo ir mes abu pavarge, pagaliau uzmiegam...as sapnuoju ji maza angeleli, tikiuos jis irgi sapnuoja pacius graziausius sapnus, kokius gali sapnuoti kudikeliai....
va tokios musu naktys...
