Sveikos mamos,
pasiskaitinėjau pasisakymus, susidariau vaizdą apie autizmą. Tiesa sakant, ankščiau galvojau, kad tai labai reta ir neišgydoma liga. Mano Laimiui sunku su kalbėjimu. Jam jau greitai sueis trys metukai, dabar 2 metai ir 9 mėnesiai. Jis šneka tik savo kalba, kurios mes nesuprantam. Aišku, reik suprast, kad jis išreiškia savo mintis taip. Aiškiai pasako tik kelis žodžius, išmoktus, kai buvo pusantrų gal metų: opa, ate, ačiū. Opa taria - apa. Visi žodžiai iš a raidės. Jei ko nori, paima už rankos ir parodo, ko nori. Buvom pas gydytoją, sakė kol trys metai nesuėjo, nelabai yra ko jaudintis, berniukai pradeda paprastai vėliau kalbėt. Na kažkaip ir laukėm, kol čia neištiko mūsų apsinuodijimas ir neiškvietėm greitosios. Atvažiavusi gydytoja buvo garbingo amžiaus. Tokius žmones Laimis kažkodėl kalbina, aišku savo kalba. Sako, jums reikėtų kreiptis pas logopedą, nes jis neištaria suprantamai nė vieno žodžio. Perskaičius jūsų pasisakymus, galvoju gal tai tikrai ne "berniukiškas vėlavimas kalbėti", o kažkas daugiau. Laimis labai emocingas, būna labai linksmas arba klykiantis iki isterijos. Isterikuoja tada, kai nedarom taip, kaip jis nori. Šiaip labai patinka vaikų būryje būti, prie vyresnių. Bet jis lyg ir kartu su vaikais būna, bet labai retai su kuo eina į kontaktą, pribėga tai prie vienų, tai prie kitų. Dažnai, kai šaukiam - neatsiliepia. Jei supyksta, gali nubėgti per kelis kvartalus tolyn. Tik neseniai išmoko pašokti ant dviejų kojyčių ir tai žingine labiau. Blogiausia, kad jis savo norų neišreiškia žodžiais - nepasako pavyzdžiui "noriu", o prasideda isterijos, kad mes jo nesuprantam. Šiaip mėgsta dėlioti, pavyzdžiui, ištraukia krūvą šparaginių pupelių ir sudėlioja kaip nors. Būna, kad užsiima kuo nors ir tik su isterijom galima tą užsiėmimą nutraukti. Šiaip linksmas vaikinas, bet kai prasideda tos isterijos, man negera darosi - nesupranta, kad negalima, kad nedarysim to ar ano, kad laikas eit namo iš lauko. O jei nedarai taip, kaip jis nori, isterikuoja iki galvos daužymo į šaligatvį ir taip stipriai, kad atrodo gatavas nusižudyti.
Nežinau, gal galėjo įtakoti tai, kad kai gimė, jam susidarė tarp smegenų ir kaukolės per daug skysčio - gėrėm dehidratuojančius vaistukus, lankstėm kojytes, sportavom, nes gydytoja sakė, kad tai gali atsiliepti motorikai, bet lyg viskas buvo kaip ir susitvarkę.
Grįšim iš ligoninės, eisim pas gydytoją dėl šios problemos, gal nukreips į vaiko raidos centrą. O jei nenukreips, tai bandysim patys ten belstis..
mano pazystamos berniukas kuriam bus greitai 3 m sneka panasei man atrodo tai dar nerodo autizmo