Nebežinau ką ir daryti, didelis noras susirinkti daiktus ir išvažiuoti kur nors su vaiku. Ką Jūs darytumėt?
Su vyru kartu esame 5 metai. Susituokėme prieš 3, vaikui 2 metai. Prieš pusmetį pastebėjau, kad vyras kažkoks nervingas namuose, piktas mano atžvilgiu. Anksčiau jaučiausi kaip antra jo puselė, pasidalindavo ir savo darbo problemomis, dažnai mėgdavome pasėdėti prie vyno taurės, pasikalbėti, pasidalinti mintimis, kurios neduoda ramybės. Jau nebeatsimenu kada taip buvo. Dabar girdžiu priekaištus, beje, atrodo ne visada pagrįstus. Iš pradžių pykdavau, paskui sunerimau, kas gi yra, bandžiau pasisodinti ir kalbėtis, bandžiau vis tiek švelniai su juo. Bet toks jausmas, kad viskas, ką aš daryčiau sukelia jo pyktį. Na, aišku, klasikinė situacija. Net pačiai juokinga darosi. Dar prieš metus kokius paskaitydavau čia temas, ir galvodavau vargšės moterys, jau man tai niekada taip nenutiks. Deja, praeitą savaitę sužinojau, kad turi kitą. Nepasakosiu detalių, tiesiog abejonių jokių neliko. Meluoja man tiesiai į akis, atseit važiuoja darbo reikalais, pas draugą, ar pan. o iš tikro lekia pas ją. Taip skaudu, rašau ir ašaros ritasi... Dabar jo taip pat nėra namuose. Išvažiavo atseit draugui statybose padėti. Žino, kad netikrinsiu, niekada to nedarydavau ir niekada neleisdavau sau nei priekaištauti nei kad vėliau grįžta, ar kažkur išlekia savaitgalį. O šiandien ėmiau ir paskambinau to draugo žmonai, pasigyrė, kad Druskininkuose išlėkę su visa šeima...
Nebežinau ką ir daryti, didelis noras susirinkti daiktus ir išvažiuoti kur nors su vaiku. Ką Jūs darytumėt?
Nebežinau ką ir daryti, didelis noras susirinkti daiktus ir išvažiuoti kur nors su vaiku. Ką Jūs darytumėt?
Dabar nieko nedaryk.neskambink,kaip bebūtų sunku.Turi pasikalbėti,o tada jau-kaip išeis.Palauk,kol sugrįš ir atidenk visas kortas,kad žinai ir neabejoji...labai tave užjaučiu,perėjau per tai..
Klausei,ką aš daryčiau.Tai va taip kažkada ir dariau,ir dar šampo butelį nusipirkau,kad kartu išgerti už mūsų santuoką ir meilę.Jautėsi baisiai,viską prisipažino ir atsiprašė,maldavo neardyti šeimos. Padėjo. Pusmečiui
Turi apgalvoti,apmąstyti,nepulk,kai grįš,kaip žvėris,nedraskyk akių.Suvaldyk save ir ramiu tonu kalbėk.Turi būti aukščiau už jį,kad nesukeltum paniekos sau.
Klausei,ką aš daryčiau.Tai va taip kažkada ir dariau,ir dar šampo butelį nusipirkau,kad kartu išgerti už mūsų santuoką ir meilę.Jautėsi baisiai,viską prisipažino ir atsiprašė,maldavo neardyti šeimos. Padėjo. Pusmečiui
Turi apgalvoti,apmąstyti,nepulk,kai grįš,kaip žvėris,nedraskyk akių.Suvaldyk save ir ramiu tonu kalbėk.Turi būti aukščiau už jį,kad nesukeltum paniekos sau.
QUOTE(Kamėja88 @ 2008 02 10, 19:27)
Nebežinau ką ir daryti, didelis noras susirinkti daiktus ir išvažiuoti kur nors su vaiku. Ką Jūs darytumėt?
akivaizdziai esi apgaudinejama ir dar taip negudriai
daryt kazka reikia..o ka turi sprest pati..aisku visada gali i viska numot ranka,bet ne protu ir sirdim ir gyvent toliau.."uzsimerkus",bet bijau kad tai kainuos tau sveikata
mazu maziausiai laikas su vyru pasneket...
Bandžiau jau su juo kalbėtis kai tik viską sužinojau, kažkaip neišdrįsau pasakyti, kad žinau viską. Labai skaudu buvo, bet myliu jį ir labai bijau, kad pasakys, jog nebenori kartu gyventi Bandžiau išsiaiškinti kas blogai, ar aš kažką blogai darau. Sakė neprisigalvoti nesąmonių ir kad viskas yra gerai. Kitą dieną vėl buvo pas ją Labai labai nenoriu skyrybų, bet ir kartu būti labai skaudu...
Bandžiau išsiaiškinti kas blogai, ar aš kažką blogai darau. Sakė neprisigalvoti nesąmonių ir kad viskas yra gerai. Kitą dieną vėl buvo pas ją Labai labai nenoriu skyrybų, bet ir kartu būti labai skaudu...
QUOTE(Kamėja88 @ 2008 02 10, 20:27)
Meluoja man tiesiai į akis, atseit važiuoja darbo reikalais, pas draugą, ar pan. o iš tikro lekia pas ją.
O kaip jus manot, kodel meluoja, kad bijo prisipazinti, ar kad nori itikinti, kad nieko nera ir nori issaugoti seima?
QUOTE(Kamėja88 @ 2008 02 10, 19:27)
Su vyru kartu esame 5 metai. Susituokėme prieš 3, vaikui 2 metai. Prieš pusmetį pastebėjau, kad vyras kažkoks nervingas namuose, piktas mano atžvilgiu. Anksčiau jaučiausi kaip antra jo puselė, pasidalindavo ir savo darbo problemomis, dažnai mėgdavome pasėdėti prie vyno taurės, pasikalbėti, pasidalinti mintimis, kurios neduoda ramybės. Jau nebeatsimenu kada taip buvo. Dabar girdžiu priekaištus, beje, atrodo ne visada pagrįstus. Iš pradžių pykdavau, paskui sunerimau, kas gi yra, bandžiau pasisodinti ir kalbėtis, bandžiau vis tiek švelniai su juo. Bet toks jausmas, kad viskas, ką aš daryčiau sukelia jo pyktį. Na, aišku, klasikinė situacija. Net pačiai juokinga darosi. Dar prieš metus kokius paskaitydavau čia temas, ir galvodavau vargšės moterys, jau man tai niekada taip nenutiks. Deja, praeitą savaitę sužinojau, kad turi kitą. Nepasakosiu detalių, tiesiog abejonių jokių neliko. Meluoja man tiesiai į akis, atseit važiuoja darbo reikalais, pas draugą, ar pan. o iš tikro lekia pas ją. Taip skaudu, rašau ir ašaros ritasi... Dabar jo taip pat nėra namuose. Išvažiavo atseit draugui statybose padėti. Žino, kad netikrinsiu, niekada to nedarydavau ir niekada neleisdavau sau nei priekaištauti nei kad vėliau grįžta, ar kažkur išlekia savaitgalį. O šiandien ėmiau ir paskambinau to draugo žmonai, pasigyrė, kad Druskininkuose išlėkę su visa šeima...
Nebežinau ką ir daryti, didelis noras susirinkti daiktus ir išvažiuoti kur nors su vaiku. Ką Jūs darytumėt?
Nebežinau ką ir daryti, didelis noras susirinkti daiktus ir išvažiuoti kur nors su vaiku. Ką Jūs darytumėt?
Isties labai uzjauciu tave
bet, galbut reikedavo kartais patikrinti ir pasukauti, kai veliau gryzta - turi suprasti, kad turi seima ir reikia su ja atsiskaitineti 
vyrui per daug laisves negalima suteikti, bet reikia ta daryti proto ribose, ne paranojiskai sekmes ir kantrybes tau siam gyvenimo etape
Sunku. Stiprybes. As tai paklauschiau labai ramiai, ar cia tik romanas, ar cia rimti santykiai. Jeigu rimti - nu ka gi, per prievarta manes niekas nemyles, pradeciau tartis del skirybu.. o jei romanas.... nu ir tegul... pati daugiau laisvo laiko tureciau. kaip smagu, jis - pas meiluze, as pas drauges vyno gerti, vaika - pas mama savaitgaliui... Ne, o tai jis sau gyvenimu miegausis, o as sedesiu asaras liesiu. nu jau ne. tai tik vyras, jis man ne gimine. jeigu turiu proga "legaliai" uzhsiimti vien savimi, tai kodel to nepadarius???
QUOTE(Kamėja88 @ 2008 02 10, 19:27)
Nebežinau ką ir daryti, didelis noras susirinkti daiktus ir išvažiuoti kur nors su vaiku. Ką Jūs darytumėt?
Jeigu yra galimybė, aš išvažiuočiau be vaiko.
QUOTE(nendre @ 2008 02 10, 22:42)
vyrui per daug laisves negalima suteikti
namų areštas nuo 19 val ar kaip?
Na tik stiprybės galiu palinkėti, kaip ir sau pačiai.. Žinau, kaip tai sunku, pati tokį pragarą išgyvenu.. Kiekvienas atvejas vis kitoks, bet jei jau atsiranda priekaištai, kai jauti, kad jį nerviną vien tavo buvimas šalia... manau, kad čia neeilinis romanas.. gal tik jo baimė viską keisti ar kažkokios kitos kliūtys.. Bijau, kad nebūtų kaip man.. Grįžo, atleidau, bet pusmečiui su dar gražesne pabaiga.. laukiamės vaiko, visaip stengiausi, bet dūšia ten ir tiek... sėkmės..
QUOTE(Apuokas @ 2008 02 11, 11:49)
galima ir nuo 18 val iki 7 ryto
aisku, reikia atsizvelgti kokios darbo valandos yra vyro darbe 
QUOTE(nendre @ 2008 02 11, 12:24)
Aš tai nelabai įsivaizduoju kaip ten būtų, jeigu man vyras pasakytų, kad po darbo turiu būti namie ir niekur daugiau
