Laiko tarpas nemažas, todėl natūraliai kyla klausimas: ar tikrai verta kažką lipdyti, jei per tiek laiko nessuilipdė
Per tą laiką sulipdėm nuostabų vaikutį,kurį abu dievinam,turiu pripažinti,kad geresnio tėvo savo vaikui nesuraščiau........tik deja,niekaip neišeina atleist vyrui už jo išdavystę......labai norėčiau,matau,kad jis stengiasi,kad viskas būtų gerai........bet......
QUOTE(grranata @ 2008 04 08, 19:48)
jauciu, kad mane myli, bet kodel nenutraukia santykiu su ta sliundra?
na matyt tik us viena toia ''jautri'', o jis 
QUOTE(Upokšnis @ 2008 04 11, 11:37)
[b][color=blue]Nežinau nei vienos, kuri tik sužinosjusios apie neištikimybę išsiskyrė.
Galime susipazhinti
QUOTE(Natukas @ 2008 04 11, 15:00)
Galime susipazhinti
Tai štai kodėl jūs tokia.... Bandote pateisinti savo poelgį, vis darįtikinėjate save, kad pasielgėte teisingai... Na na... Juk pati žinote, kad tai netiesa, kad jūs pasielgėte neteisingai. Kam perkeliate savo kompleksus ir problemas ant kitų?
Buvo ir mano mb nuklydes as kazkaip del to galu nesidariau ( ir tik nepostringaukit kad per mazai myliu vyra) pamasciau kad jei skirtis nenoriu tai ir skandalo kelt neverta.Daviau suprasti, kad viska zinau ir tas man nepatinka ir t.t. Gyvename toliau, susilaukem dar lelkos,bet na nebera nuosirdumo ir pasitikejimo zmogumi 100% , kartais sirdele suvirpa prisiminus.Ir pritariu, antro sanso nebeduociau.
Jezau, ar jus cia visos Dieves kazkokios? jums dave kasnors teise kazkam kazka ATLEISTI?
Arba galite pamirsti ir gyvenate toliau, arba negalite pamirshti, bet prarijate ir gyvenate toliau, arba nepamirshtate ir skiriates.
Atleisti jus pagal nutylejima nei viena is jusu, nei as negalime. tas vyras atskiras vienetas, jis mums nieko neskolingas, kaip ir mes jam. ir nei jis nei mes esame vienas kito nuosavybeje.
Atsitikus neishtikimybej, atsisedat, prisigeriat su drauge, pazliumbiat, uzh 5 dienu priimat sprendima arba-arba. Viskas. problema ishspresta. laikas ishgydys skausma.
Arba galite pamirsti ir gyvenate toliau, arba negalite pamirshti, bet prarijate ir gyvenate toliau, arba nepamirshtate ir skiriates.
Atleisti jus pagal nutylejima nei viena is jusu, nei as negalime. tas vyras atskiras vienetas, jis mums nieko neskolingas, kaip ir mes jam. ir nei jis nei mes esame vienas kito nuosavybeje.
Atsitikus neishtikimybej, atsisedat, prisigeriat su drauge, pazliumbiat, uzh 5 dienu priimat sprendima arba-arba. Viskas. problema ishspresta. laikas ishgydys skausma.
QUOTE(Medinis @ 2008 04 11, 16:43)
Tai štai kodėl jūs tokia.... Bandote pateisinti savo poelgį, vis darįtikinėjate save, kad pasielgėte teisingai... Na na... Juk pati žinote, kad tai netiesa, kad jūs pasielgėte neteisingai. Kam perkeliate savo kompleksus ir problemas ant kitų?
Vat ir vel neatspejai
Pasielgiau 100 pr. teisingai
Ir ishvis klausimas kodel exas susidaro meiluzhe?
Jokiu kompleksu ir problemu ishvis nepazhistu
Papildyta:
QUOTE(Maidenana @ 2008 04 11, 18:04)
Atsitikus neishtikimybej, atsisedat, prisigeriat su drauge, pazliumbiat, uzh 5 dienu priimat sprendima arba-arba. Viskas. problema ishspresta. laikas ishgydys skausma.
QUOTE(Maidenana @ 2008 04 11, 18:04)
1.Jezau, ar jus cia visos Dieves kazkokios? jums dave kasnors teise kazkam kazka ATLEISTI?
2.Atleisti jus pagal nutylejima nei viena is jusu, nei as negalime.
2.Atleisti jus pagal nutylejima nei viena is jusu, nei as negalime.
1. Blyn, kaip man patinka. Kaip man patinka kreipimasis į Dievo sūnų, su tikslu sužinoti, ar Aš Esu Dievas. Man davė. Aš turiu. Teisę atleisti. Paleisti turiu teisę. Nes aš tikiu meile. Visuotine meilės idėja, kuri krikščionybėje suteikia bet kokią teisę. Man. Aš neturiu teisės mylėti mažiau nei Dievas. Tai meile remiantis aš traukiu kortą iš savo kaladės, dar turimos. Ir ką mes čia matom? Blyn, po paraliais, Suntea, tu turi teisę atleisti. Rytoj turėsiu teisę pykti. Labiausiai ieškau kortos, kuri leistų tik jausti... Bet tam reikia išeiti iš proto.
2. As galiu. As galiu atleisti. As galiu ir turiu tokią teisę. Kitaip Atgailos sakramentas prarastų savo prasmę. Jei tikėtumėt, kad gali atleisti tik Dievas, nafik būtų reikalinga religijos? Jų daugėja. Kasdien. per tokias, mintis, kaip Jūsiškė, ir pradeda kurtis sektos.
Daugiau nebėra ką čia veikti.........
QUOTE(Medinis @ 2008 04 11, 16:43)
Tai štai kodėl jūs tokia.... Bandote pateisinti savo poelgį, vis darįtikinėjate save, kad pasielgėte teisingai... Na na... Juk pati žinote, kad tai netiesa, kad jūs pasielgėte neteisingai. Kam perkeliate savo kompleksus ir problemas ant kitų?
As irgi galvojau visada kur cia suo pakastas QUOTE(suntea @ 2008 04 11, 22:10)
2. As galiu. As galiu atleisti.
Kas tai yra "atleidimas"... Vat sėdžiu, mąstau... Atleisti.. Ar galiu pasakyti, kad atleidimas yra susitaikymo, priėmimo savyje, sinonimas? Ko gero taip... Tik atleidimas skamba išdidžiai... Puikybė.. Dievas negali atleisti. Manau, kad negali. Nors aš nesuprantu Dievo idėjos.
QUOTE(Medinis @ 2008 04 12, 10:21)
Kas tai yra "atleidimas"... Vat sėdžiu, mąstau... Atleisti.. Ar galiu pasakyti, kad atleidimas yra susitaikymo, priėmimo savyje, sinonimas? Ko gero taip... Tik atleidimas skamba išdidžiai... Puikybė.. Dievas negali atleisti. Manau, kad negali. Nors aš nesuprantu Dievo idėjos.
Pagalvojau ir sutinku su Mediniu,gal ir tikrai atleidimas yra susijęs su susitaikymu su tuo kas buvo,kai nebejauti nuoskaudos,pagiežos,baimės ir kaltės,kai nekaltini ir nebepyksti,nekyla noras atkeršyti ...susitaikai su praeitimi ir supranti,kad jos pakeisti neįmanoma,kad prisiminimai lieka prisiminimais.......
Atleisti,reikėtų ne del žmogaus,kuris tave įskaudino,bet del savęs,kad galėtume gyvent pilnavertį gyvenimą........
QUOTE(Medinis @ 2008 04 12, 10:21)
Kas tai yra "atleidimas"... Vat sėdžiu, mąstau... Atleisti.. Ar galiu pasakyti, kad atleidimas yra susitaikymo, priėmimo savyje, sinonimas? Ko gero taip... Tik atleidimas skamba išdidžiai... Puikybė.. Dievas negali atleisti. Manau, kad negali. Nors aš nesuprantu Dievo idėjos.
Dievui nėra už ką mums atleisti. Jo ranka ir apvaizda lydi mus visada. Aš sunkiai begaliu perteikti paprastas kasdienes savo tiesas. Su kuriom keliuosi ir guluosi. Einu ir klumpu. Ir dėkoju Dievui už galimybę klysti. Aš klystu. Tai Dievo valioj. Koks skirtumas kaip tai skamba. Vat prišiko man kaimynų šuo prie lango ant besužaliuojančios žolytės. Atleidžiu tam kaimynui ir tam šuniui. Ryt vakare bevedant saviškį pasiimsiu ir jų rotveilerį.......
Puikybė. Šaunu. Aš puiki. Aš puikus žmogus. Man gera atleisti, tariu tai nesididžiuodama. Man gera nepykti. Man gera at/iš/paleisti..... Aš nepriimu į save. Aš neimu į save to, kas man nėra svarbu. Aš atleidžiu tik už veiksmą. Ne už įdėją. Kito žmogaus veiksmų priežasties, įdėjos, kodėl jis vienaip ar kitaip tai darė, nesiimu nei spręsti, nei analizuoti. Tai jo mintys. Jo savastis. Už tai negaliu atleisti, nes nėra dėl ko, nusidėjimų mintimis. Tik veiksmas. Su juo nebandau taikytis. Aš nesitaikau. Aš pasitraukiu iš tos vietos, nuo pjedestalo, kur galėtų pradėti taškytis kraujai. Aš atleisdama einu šalin. Ir stengiuosi į tą vietą, kur galimai galiu pasiust negrįžti.
Suprantate, Medini. Dievo nereikia suprasti. Tai jausmas. Aš kartais nesivadovauju protu, ir labai gera, kad galiu tikėti. Aš jaučiu. Aš, mano suvokimas pareina pirmiausia per pojūčius. Vėliau tai analizuojama ir sudedama grandinė mintyse. Stengiuosi nesvarstyti protu, kas kur ir kodėl.
QUOTE(suntea @ 2008 04 12, 12:53)
1. Ir dėkoju Dievui už galimybę klysti. Aš klystu. Tai Dievo valioj.
2. Aš atleidžiu tik už veiksmą. Ne už įdėją. Kito žmogaus veiksmų priežasties, įdėjos, kodėl jis vienaip ar kitaip tai darė, nesiimu nei spręsti, nei analizuoti.
3.Dievo nereikia suprasti. Tai jausmas.
2. Aš atleidžiu tik už veiksmą. Ne už įdėją. Kito žmogaus veiksmų priežasties, įdėjos, kodėl jis vienaip ar kitaip tai darė, nesiimu nei spręsti, nei analizuoti.
3.Dievo nereikia suprasti. Tai jausmas.
1. Taip... Galimybė klysti labai vilioja. Deja aš esu neklystantis. Kartais tai užknisa.
2. Jūs "atleidžiate" tai, kas jums nesvarbu. O dabar jūs įtikinote save, kad jums nesvarbu niekas. Tai sunku... Labai sunku. Tam reikia neturėti svajonių.
3. Jausmai ne man. Todėl aš nesuprantu Dievo.
