QUOTE(Maidenana @ 2008 05 12, 08:29)
Diskutuojant i tema pasikabinesime prie zodziu: o galima susitaikyti?
Diskutuojant i tema pasikabinesime prie zodziu: o galima susitaikyti?
QUOTE(Trodat @ 2008 05 12, 10:06)
pritariu.
Bet ar pavyks susitaikyti su praeitimi? Manau vyrai nesikecia. Praeis vieni kiti metai, vel atsiras buitis, vaikai ir panores vyras nauju ispudziu.
Bet ar pavyks susitaikyti su praeitimi? Manau vyrai nesikecia. Praeis vieni kiti metai, vel atsiras buitis, vaikai ir panores vyras nauju ispudziu.
jei jau vyrai nesikeičia tai reikia susitaikyti ne su neištikimybės faktu, o su tuo... kad vyrai nesikeičia.
Papildyta:
QUOTE(SIMPL @ 2008 05 12, 12:18)
Diskutuojant i tema pasikabinesime prie zodziu: o galima susitaikyti?
laisvai.
tai tik požiūrio klausimas.
QUOTE(SIMPL @ 2008 05 12, 13:18)
Diskutuojant i tema pasikabinesime prie zodziu: o galima susitaikyti?
manau taip. nera net su kuo "taikstytis". neishtikimybes, kaip tokios, man nebuna. juk viskas nuo poziurio priklauso.
QUOTE(Maidenana @ 2008 05 12, 13:40)
manau taip. nera net su kuo "taikstytis". neishtikimybes, kaip tokios, man nebuna. juk viskas nuo poziurio priklauso.
Norejote pasakyti nuo poziurio i "neistikimybe", na faktu manau negalima but ignoruoti, tai ne minties ar poziurio vertinimas. As pakeisciau "susitaikyti" i "susigyventi".
QUOTE(SIMPL @ 2008 05 12, 14:02)
Norejote pasakyti nuo poziurio i "neistikimybe", na faktu manau negalima but ignoruoti, tai ne minties ar poziurio vertinimas. As pakeisciau "susitaikyti" i "susigyventi".
ne taip supratai SIMPL. Požiūris į neištikimybę labai jau glaudžiai susijęs su neištikimybės faktu. Ką tu laikai neištikimybe? Kad tavo žmona su kitu permiegos? Kitas laiko neištikimybe, jeigu žmona su kitu flirtuoja, trečiam (ar trečiai) neištikimybė, jei partneris (-e) į kitus žvalgosi. O dar kitiems(pvz. svingeriams) neištikimybė matyt būtų tik fakto slėpimas. Yra šeimų, kur vyrai arba žmonos susitaiko su faktu, kad negali patenkinti partnerio ir leidžia jam malonumų pasieškoti kitur. Jų požiūris į neištikimybe jau vėl kitoks ir faktai jau kitokie.
Požiūris tėra pradinis nusistatymas. Pagal aplinkybės jį galima pakeisti. nors suprantama, vyrams visada dėl to bus sunkiau. Dėl elementaraus svetimo kūdikio auginimo pavojaus ir dėl žmonos ,,veislės" gadinimo....
QUOTE(SIMPL @ 2008 05 12, 15:02)
Norejote pasakyti nuo poziurio i "neistikimybe", na faktu manau negalima but ignoruoti, tai ne minties ar poziurio vertinimas. As pakeisciau "susitaikyti" i "susigyventi".
Naaa, gali pamatyti faktus. Bet ir tiek. O net jeigu tai jau ivykes faktas, kurio tu negali pakeisti. Ir kam apie ji galvoti tada? Butu tas faktas malonus, sukeliantis teigiamas, pozityvias emocijas - galima butu iji "laizyti".. O taip, jezau, kam save kankinti?
QUOTE(Mili @ 2008 05 12, 14:24)
Kitas laiko neištikimybe, jeigu žmona su kitu flirtuoja, trečiam (ar trečiai) neištikimybė, jei partneris (-e) į kitus žvalgosi.
Požiūris tėra pradinis nusistatymas. Pagal aplinkybės jį galima pakeisti. nors suprantama, vyrams visada dėl to bus sunkiau. Dėl elementaraus svetimo kūdikio auginimo pavojaus ir dėl žmonos ,,veislės" gadinimo....
Požiūris tėra pradinis nusistatymas. Pagal aplinkybės jį galima pakeisti. nors suprantama, vyrams visada dėl to bus sunkiau. Dėl elementaraus svetimo kūdikio auginimo pavojaus ir dėl žmonos ,,veislės" gadinimo....
Apie paranojiskuma nekalbame. Jeigu poziuris, t.y. abieju nusistatymas yra vienodas ir aplinkybes keiciasi, tai manau reiktu vel persvarstyti abieju poziuri, nes gaunasi, kad vienas pakeite, o kitas turi prisitaikyti, pagal jau ivykusi fakta. Mano asmeniskai poziuris tikrai sunkiai keiciasi, priklausomai nuo aplinkybiu, jei isvis galima ji pakeisti.
QUOTE(Maidenana @ 2008 05 12, 14:40)
Naaa, gali pamatyti faktus. Bet ir tiek. O net jeigu tai jau ivykes faktas, kurio tu negali pakeisti. Ir kam apie ji galvoti tada? Butu tas faktas malonus, sukeliantis teigiamas, pozityvias emocijas - galima butu iji "laizyti".. O taip, jezau, kam save kankinti?
Apie praejusi fakta gali negalvoti, bet esme ne paciame fakte, o pasitikejime apskritai, pvz. o kas bus jei nelaime kokia, ar susirgsi-ar tada galesi pasitiketi tuo zmogumi. Pasitikejimas staiga neateina, jis susiformuoja per eile metu ir situaciju
QUOTE(SIMPL @ 2008 05 14, 14:33)
Apie praejusi fakta gali negalvoti, bet esme ne paciame fakte, o pasitikejime apskritai, pvz. o kas bus jei nelaime kokia, ar susirgsi-ar tada galesi pasitiketi tuo zmogumi. Pasitikejimas staiga neateina, jis susiformuoja per eile metu ir situaciju
Na, matai, pasitikejimas... Cia taip, sutinku, jis ateina per eile laiko ir situaciju. Arba neateina. Asmeniskai man praktiskai neimanoma kazkuo pasitiketi, kiek jau ishbandyta ir ishgyventa. As pati. Dazhniausia, pati. MB, nu ka MB, jis puikiai tvarko finansus, o kadangi as sunkiai 2 ir 2 sudedu, tad man nebelieka pasirinkimo, as tiesiog turiu pasitiketi. Nes pati esu visiska profane tose %-tuose, palukanose, skaiciavimose. Na, nemoku ir viskas.
O del viso kito, gyvenimishku situaciju, meiliu, santykiu - ne, nepasitikiu nekuom, net jeigu nera pagrindo as visada palieku kazkokia dali abejonem. Galu gale, man tai nemaiso gyventi, nekila jokiu diskomfortu, bet taip pat man netenka nusivylti zmonem. As is anksto jau jais nusivyliau
Todel nieko is ju nelaukiu, nei ishtikimybes, nei pagalbos, nei supratimo, nei tuo paciu atvirumo. As pati ir as viena.
QUOTE(GalBut @ 2008 05 14, 16:04)
Tai pozicija...bet nu na tokią poziciją...ko reikia,kad prieit tokį tašką?...
Patirties ir filosofijos. Aiskaus, realaus dalyku matymo. Iliuzijos suvokimo.
Nu pratrynė vieną panašią temą, ale vis tiek norėjau atsakyt, tiks ir šiaip temai komentaras:
Man visai patiko autorės atsakymas į jūsų klausimą:
"šansą daviau jam, o gal ir mum... ne taip lengva priimti sprendimą skirtis, nes vis galvočiau 'o jeigu po to viskas būtų buvę gerai?' Jei tai pasikartos - žinosiu, kad gerai nebebus ir bus daug lengviau priimti sprendimą jį palikti."
Galbūt susikalbėjimui kiša koją ne visai tikslus situacijos pavadinimas "duoti šansą". Gal tai geriau pavadinti "sutikti gyventi kartu naują (kitą) bendro gyvenimo etapą" (nes šiuo atveju moteris gali rinktis - gyventi kartu arba negyventi). Vis tik manau kad šeimoje negali visiškai gyventi kaip vienas sau (nesvarbu kad gimsti ir mirsi vienas). Na nori nenori vienas prie kito turi derintis. Be to negali taip nukirsti iš karto, nes tokio sprendimo pasekmės atsilieps aplinkiniams (vaikams). Kaip buvo - jau nebebus. Yra taip kaip yra dabar, ir galima stengtis kartu gyventi taip, kaip yra dabar, naujomis aplinkybėmis. Kartais sprendimui, pokyčiams tiesiog reikia laiko. Gal po kiek laiko, neforsuojant kažko, natūraliai klostantis aplinkybėms ir santykiams, abu pamatys, kad negyventi kartu yra daug geriau, negu kartu... žmonės auga, bręsta, keičiasi - ir nebūtinai abu vienodai ir ta pačia kryptim. Tiesiog gali būti ir taip, kad tada bus mažiau skausminga išsiskirt ir gyventi kiekvienam sau.
QUOTE(Medinis @ 2008 05 15, 11:27)
Bausmė prie "šanso". Kai perskaitau, kad moteris rašo - "daviau jam paskutinį šansą", tai mane iš pradžių siutindavo, dabar liūdina. Jei moteris nusprendžia - taip, aš galiu gyventi žinodama tai, ką žinau. Aš padarysiu tai ir tai. Valio. Ji gali nuspręsti - aš negaliu daugiau taip gyventi, gyvensiu kitaip - valio. Bet kai moteris jaučiasi geriau, kai tipo "duoda šansą" vyrui, tai matau kaip savęs apgaudinėjimą nenorint prisiimti atsakomybės už sprendimą. Dauguma vengia tos atsakomybės, čia kaip ir tvarkoj, bet kam meluoti sau? Taip ir sakyk - aš noriu su juo gyventi. Aš nenoriu su juo gyventi. Aš bijau skyrybų. Aš idiotė ir gyvensiu toliau. "AŠ" - raktinis žodis bet kokio žmogaus mintyse.
Man visai patiko autorės atsakymas į jūsų klausimą:
"šansą daviau jam, o gal ir mum... ne taip lengva priimti sprendimą skirtis, nes vis galvočiau 'o jeigu po to viskas būtų buvę gerai?' Jei tai pasikartos - žinosiu, kad gerai nebebus ir bus daug lengviau priimti sprendimą jį palikti."
Galbūt susikalbėjimui kiša koją ne visai tikslus situacijos pavadinimas "duoti šansą". Gal tai geriau pavadinti "sutikti gyventi kartu naują (kitą) bendro gyvenimo etapą" (nes šiuo atveju moteris gali rinktis - gyventi kartu arba negyventi). Vis tik manau kad šeimoje negali visiškai gyventi kaip vienas sau (nesvarbu kad gimsti ir mirsi vienas). Na nori nenori vienas prie kito turi derintis. Be to negali taip nukirsti iš karto, nes tokio sprendimo pasekmės atsilieps aplinkiniams (vaikams). Kaip buvo - jau nebebus. Yra taip kaip yra dabar, ir galima stengtis kartu gyventi taip, kaip yra dabar, naujomis aplinkybėmis. Kartais sprendimui, pokyčiams tiesiog reikia laiko. Gal po kiek laiko, neforsuojant kažko, natūraliai klostantis aplinkybėms ir santykiams, abu pamatys, kad negyventi kartu yra daug geriau, negu kartu... žmonės auga, bręsta, keičiasi - ir nebūtinai abu vienodai ir ta pačia kryptim. Tiesiog gali būti ir taip, kad tada bus mažiau skausminga išsiskirt ir gyventi kiekvienam sau.
Aš manau, kad žodžiai, ypač jei juos vartoja daug žmonių išreiškia tam tikrą poziciją. "Duoti jam šansą" aš suprantu kaip grasinimą. Jau rašiau - "paskutinį kartą, jei dar kartą taip padarysi - nubausiu". Duoti kitam žmogui šansą - tai jam grasinti. Kitas dalykas, tai "duoti šansą sau". Neskamba kitaip, bet man artimesni žodžiai. Tai nusiteikimas gyventi kitaip. Bandyti keistis, eiti kitu keliu, siekiant išvengti tam tikro rezultato. Jie gyveno, elgėsi, kalbėjo ir tt. Rezultatas - toks. Dabar moteris duoda šansą - aš būsiu tokia pat (nors nebus), o tu keiskis (nors tai neįmanoma). Kas iš to gausis? Manau akivaizdu.
