QUOTE(alter ego @ 2008 05 15, 11:49)
Nu pratrynė vieną panašią temą, ale vis tiek norėjau atsakyt, tiks ir šiaip temai komentaras:
Man visai patiko autorės atsakymas į jūsų klausimą:
"
šansą daviau jam, o gal ir mum... ne taip lengva priimti sprendimą skirtis, nes vis galvočiau 'o jeigu po to viskas būtų buvę gerai?' Jei tai pasikartos - žinosiu, kad gerai nebebus ir bus daug lengviau priimti sprendimą jį palikti."
O kodel pratrina nebaigtas temas? As turejau dar keleta neissakytu minciu.
Prie ko cia sansas, tikriau sakytu pati nusprende atleisti. Na kaip as galeciau duoti sansa kitam, jeigu nuspresciau kitaip, cia sansu tik prisidengimas ir kito gasdinimas. Arba sako: "jei suzinosiu apie tavo neistikimybe-skirsimes", tai ir slepiama visaip ta neistikimybe.
Manau duok nedaves kitam sansu, jei nores, tai gyvens kartu, jei ne-eis pas kitas. O jei priemiai sprendima atleisti, tai kam cia kazkokias dar salygas kelti-gasdinti.
Susiformaves zmogus, gyvendamas tokiose paciose salygose, savo gyvensenos sampratos paprastai nekeicia, jei buna pasikeitimai, tai laikini. Jie keiciasi, jeigu pakeiciama gyvenimo aplinka, pvz.: kitas darbas, kiti aplinkiniai, kitas partneris, kita gyvenamoji vieta, bet pagrindas vistiek lieka.