QUOTE(Meilute @ 2008 05 28, 17:40)
Isdavystes atleisti negalima.Neatleisciau isdavystes ir mano draugas tai zino, mano nuomone siuo klausimu yra kategoriska.Mano drauge sake kad jai atrodo, kad jei tureciau vaiku su tuo zmogum, taip nesakyciau, bet as zinau, esu isitikinusi, kad net turedama vaiku, net jei atsidurciau prastoje finansineje padetyje, vistiek iskart issiskirciau/palikciau, negriztamai ir be pratesimu, man tas zmogus butu eilinis sliuzas sulig ta minute.Nelabai kas tiki jog is tikruju taip pasielgciau, bet as esu visiskai tikra tuo ka sakau, mano labai blaivus protas siuo klausimu, tiesiog nesileisiu buti zeminama ir toks vyras pataptu man paprasciausiai slykstus, atgrasus ir nevertas manes...
Mano žodžiai, kol neturėjau vaikų. Jei ne vaikai, būčiau susirinkusi daiktus ir tyliai išėjus. Bet iš vaikų negaliu atimti tėvo. Jis labai myli vaikus, O ir vaikai kiekvieną dieną labai laukia grįžtančio iš darbo, bėga pasitikti. Negaliu to atimti iš vaikų ir nors žmogau persiplėšk. Ti kai pati viską patyriau, supratau, ką reiškia ,,gyventi dėl vaikų". O prieš tai kalbėjau lygiai taip pat kaip tu
QUOTE(Ausrioke @ 2008 06 12, 14:58)
,bet pasitikejimas irgi nebegryzo koks buves.
O aš jau abejoju ar kada grįš
QUOTE(Meilute @ 2008 06 24, 09:37)
Tai ar reikia sitaip kankintis, ar verta?Del ko?Del vyro, kuris po skyrybu ves dar 2 kartus? Del tokio vyro, kuris norejo atsisakyti savo paties vaiko? Dejau as ant tokiu vyru, dejau as ant visu vyru, jei jie gali ateit ir pasakyt sorry as suklydau, man nereikia suklydimu, man reikia tiesaus kelio ir nesvarbu ar juo eisime dviese, ar viena, ar su vaikais ant ranku
Iš dalies sutinku su tavimi, jei tai kartojais ir kartojasi, bet dabar jau manau, kad vieną šansą duoti reikia. O antro nebe. Galiu kaip ir tu kategoriškai teigti, kad MB antro tikrai negautų.