Gal parašysiu ne į tą skyrelį, sorry perkelkit kur kitur jeigu ką
Beskaitinėjant temas užkliuvo vienas dalykas - :nedygsta mūsų dantukai, mes netariam R raidės ir t.t. Kodėl mamos susitapatina su vaiku ir iš dviejų žmonių pasidaro vienas - mes "Mes dar nevaikštom, mes jau dideli, mes jau skaitom ir t.t.t.t.
Gal aš kai pati dar neturiu vaikų, man kitaip ir atrodo, bet savo vaiką laikyčiau atskira asmenybe ir būtų aš ir mano vaikas, o ne mes. Juk nesakot "mes nuvažiavom į darbą" - turėdamos omeny savo vyrą...
nu žodžiu, tikuios supratot, ka norėjau pasakyti
QUOTE(morgana @ 2005 04 07, 18:08)
Gal parašysiu ne į tą skyrelį, sorry perkelkit kur kitur jeigu ką
Beskaitinėjant temas užkliuvo vienas dalykas - :nedygsta mūsų dantukai, mes netariam R raidės ir t.t. Kodėl mamos susitapatina su vaiku ir iš dviejų žmonių pasidaro vienas - mes "Mes dar nevaikštom, mes jau dideli, mes jau skaitom ir t.t.t.t.
Gal aš kai pati dar neturiu vaikų, man kitaip ir atrodo, bet savo vaiką laikyčiau atskira asmenybe ir būtų aš ir mano vaikas, o ne mes. Juk nesakot "mes nuvažiavom į darbą" - turėdamos omeny savo vyrą...
nu žodžiu, tikuios supratot, ka norėjau pasakyti
Beskaitinėjant temas užkliuvo vienas dalykas - :nedygsta mūsų dantukai, mes netariam R raidės ir t.t. Kodėl mamos susitapatina su vaiku ir iš dviejų žmonių pasidaro vienas - mes "Mes dar nevaikštom, mes jau dideli, mes jau skaitom ir t.t.t.t.
Gal aš kai pati dar neturiu vaikų, man kitaip ir atrodo, bet savo vaiką laikyčiau atskira asmenybe ir būtų aš ir mano vaikas, o ne mes. Juk nesakot "mes nuvažiavom į darbą" - turėdamos omeny savo vyrą...
nu žodžiu, tikuios supratot, ka norėjau pasakyti
Manau, kad kol neturi savo dziaugsmelio, to nesuprasi
Manau, kad "Mes lygu vaikas" sako jaunos mamytės, tai yra mamytės, auginančios kūdikėlius. Kol vaikutis suvokiamas kaip tavoji dalelė, tai, manau, taip ir sakoma, paaugus vaikui, ypač tampant kasdien vis savarankiškesniam, tas savaime praeina. Tiesiog juokinga būtų man dabar apie savo pusšeštų metų mergučę sakyti: "Mums bėga snarglis..."
QUOTE(Laisvė @ 2005 04 07, 18:16)
Manau, kad "Mes lygu vaikas" sako jaunos mamytės, tai yra mamytės, auginančios kūdikėlius. Kol vaikutis suvokiamas kaip tavoji dalelė, tai, manau, taip ir sakoma, paaugus vaikui, ypač tampant kasdien vis savarankiškesniam, tas savaime praeina. Tiesiog juokinga būtų man dabar apie savo pusšeštų metų mergučę sakyti: "Mums bėga snarglis..."
Teisingai, visiskai sutinku
baikit, tikrai ne nuo amžiaus ( mamos ) priklauso.. Va, pasakojo man lyg psichologė, lyg kokia gydytoja, nebepamenu tiksliai, apie babunėlės ir pilnamečio anūko vizitą, palydimą "mes" komentarų Reiškinys, manau, susijęs su natūraliu procesu- vaikelis auga many, ir tuomet mes tikrai esam daugmaž "mes", po to jis kurį laiką labai priklausomas- valgydinu, rengiu, prausiu, nešioju, supuoju...Vis dar jaučiuosi "surišta" su juo, ir reikalinga, ir atsakinga.. Vaikeliui augant, turiu ir aš augt, atgaut savo "aš", ugdyt tą "aš" jame. Jei procesas stringa, ko gero, yra psichologinių problemų- vaikas-gyvenimo tikslas ir prasmė, vienišumo jausmas, kurį bandom kompensuot motinyste, perdėtas poreikis kontroliuot ar dar kas...
Įtariu, kad jauna mama-studentė, mama-daranti karjerą ir turinti aibę kitų interesų, ne tik motinystę, tą "mes" periodą įveikia greičiau, nei tokia "sena" mamulė, kaip aš dabar
Įtariu, kad jauna mama-studentė, mama-daranti karjerą ir turinti aibę kitų interesų, ne tik motinystę, tą "mes" periodą įveikia greičiau, nei tokia "sena" mamulė, kaip aš dabar
QUOTE(Laisvė @ 2005 04 07, 18:16)
Manau, kad "Mes lygu vaikas" sako jaunos mamytės, tai yra mamytės, auginančios kūdikėlius. Kol vaikutis suvokiamas kaip tavoji dalelė
Juolab kad ka tik dalelė ir buvo Ne taip lengva atprast nuo tos minties Be to, kudikis negali pasisakyt už save.
Šiaip, kai augini antrą vaiką, ta tendencija sakyti "mes" darosi menkesnė Nes jei vat aš vyrui sakau - mes šiandien apsitriedėm - tai jam tikrai neaišku, kuris iš trijų apsitriedė, ar gal visi kartu, ką ten žinai...
visur sakai mes, nes viska darai drauge eini i lauka, eini maudytis....as nesakau as ir mano vaikas einam i lauka...
gal ir idomi tema, bet kaip turesi vaiku tai manau ir tu taip sakysi
gal ir idomi tema, bet kaip turesi vaiku tai manau ir tu taip sakysi
Слово мы наверно от слова семья, мы частички друг друга и разделимы
Личность можно быть и в год, можно и в 60 лет не представлять из себя личности.
Смотрю сейчас на свою маму и бабушку , сколько не было бы лет ребенку он все равно ребенок для своей мамы
Taip jau yra, ir tu tikrai taip sakysi. Vyras tai suaugęs žmogus, o mažius, ypač iki metukų tikrai yra MES, nes be mamos jis nė iš vietos. Man neišeina kitaip, taip ir sakau - mums dygsta dantys, nes tas dantų dygimas nėra vien mažo reikalas. Aš su juo dalijuosi tuos skausmus ir viskuo kas jam darosi. Tai ir yra mamos - vaiko ryšys. Aišku, kai bus didelis, kokių 7 metų, tikrai jau nebus to MES, nes taps savarankišku. Mes aš nesakau savo kitam 8 metų sūnui.
Bet "mes" taip pat vartoju kai kalbu apie šeimą.
Bet "mes" taip pat vartoju kai kalbu apie šeimą.
Gera tema
Siaip man irgi visada keistai atrodydavo tas "mes", kartais net juokingai, pvz. mes pasikakojom, mes pasisiojom, mes atpylem ir pan.
Mano vaikas dar metu neturi, bet as niekada musu nesudvejindavu (gal cia ne tas zodis pavartotas, bet supratot ka turiu omeny). Jis yra jis, o as esu as. Aisku mes kartu vaziuojame, einame, juokiames, ir pan., bet man nedygsta dantys, ir nesidaro visi kiti "leliuski" dalykai.
Siaip man irgi visada keistai atrodydavo tas "mes", kartais net juokingai, pvz. mes pasikakojom, mes pasisiojom, mes atpylem ir pan.
Mano vaikas dar metu neturi, bet as niekada musu nesudvejindavu (gal cia ne tas zodis pavartotas, bet supratot ka turiu omeny). Jis yra jis, o as esu as. Aisku mes kartu vaziuojame, einame, juokiames, ir pan., bet man nedygsta dantys, ir nesidaro visi kiti "leliuski" dalykai.
Gal kad auginu dvynukes, to mes kažkaip stengiuosi išvengti. Nu bet vieną kartą pati save pagavau, kai nuėjusi pas gydytoją pasakiau - mum akytės traiškanoja
QUOTE(babuska @ 2005 04 07, 17:49)
bet kaip turesi vaiku tai manau ir tu taip sakysi
Man irgi visą laiką tai "ausis badydavo". Ir ką - vaikų turiu, cielus du, ir tikrai taip nesakau.
Manau, kad taip kalba mamytės, kurios save visiškai paskiria vaikui, kurioms nebelieka savo asmeninio gyvenimo. Gal jos tiesiog susitapatina su juo? Nebemąsto apie save, kaip apie atskirą asmenybę?
Kaip teisingai kažkuri paminėjo, vaikui paaugus tai praeina. Vaikas pats tolsta nuo mamos ir mama vėl pradeda save suvokti, kaip atskirą žmogų.
Aš nors ir ištisai su vaiku sėdėdama nesakydavau: mes kostim, mums užpakalis iššuto.
Man vaikas - atskiras individas.