Kaip tramdot "ožiukus"? 2 dalis

Uz oziukus atimami malonumai, tai teletabiai nerodomi, ir geru darbu kamuoliukai.

As pati sios knygos neskaiciau, bet mano sunus auga su labai dideliais oziukais, ir kuo toliau tuo labiau sunkeja musu bendravimas, taigi iekojau literaturos ta tema. Pagooglinau, stai knygos anotacija ir autorius, pati irgi bandysiu ieskotis knygynuose sios knygos, nes mano isminties kovoje su musu "oziukais" jau nebeuztenka

Knygos anotacija
Garsi vaikų psichologė Jirina Prekop savo bestseleryje „Mažasis tironas“ nagrinėja vaikų valdžios troškimo problemą šeimoje. Ji parodo, kokiems tėvams ypatingai gresia pavojus užauginti „mažąjį tironą“, kada prasideda tėvų auklėjimo klaidos ir kokios jos yra. Pateikdama gausių pavyzdžių, autorė dėsto savo mintis su stulbinančiu, dažnai sukrečiančiu vaizdingumu.

Man labai padejo knyga: Kaip kalbeti su vaikais, kad klausytu, ir kaip klausyti, kad
vaikai kalbetu. Lyg ir taip knyga vadinasi, pati geriausia .

Straipsnis apie vaiko nepaklusnumą ir mus pačius, kaip tėvus: http://gyvenimas.del...s.d?id=38023425

o as tai nezinau ar mano lelius turi oziuku nu buna kad susipykstam kai jam neleidziu terliotis su vandeniu ar dar kas nors.nu kai lenda vaikas kur nors kur negalima,ar tai oziukai? as nzn,man rodos oziukai tie kur nu parduotuvej ima saukti isterikuoti.

Turi ir mano mazius ožiuku. Jam tik 2 metukai, o moka atsikalbinėti, neklauso prašomas kazka padaryti (pvz susidėti žaislus) Ir uzsispyres kaip tikras oziukas,jei sakai kad taip nedarytu,vistiek daro savo ir dar dvigubai daugiau.. Kolkas veiksmingiausia priemone - pradejus isterikuoti, nunešu ji i jo lovele,is kurios islipti dar negali, tada prasideda dar baisesni rėkavimai,bet išeinu ir palieku ji ten kol nusiramina, po kiek laiko ateinu ir paklausiu ar bus geras berniukas, jei sako ne, palieku dar siektiek pabuti, tol kol pasako jog bus geras.

kiekvieno vaikiuko oziai skirtingi pav. maniske uzpsichuodavo jei parejus is lauko lifto mygtuka paspaudzia ne i o as tai sakes spiegimas, klykimas tai partempiu i kambari ir net nenurengusi tiesei i vonios kambari paklykai 5 min ir ramu iseina nusirengia, ateina atsiparso, pasikalbame kad daugiau taip nebus ir vel draugaujame bet tik iki kitos dienos nes jei neduok dieve priejus prie lifto migtuka paspaudzia kitas zmogus tada visas ritualas kartojasi vel vonia, jokiu zaislu, ledu ir t.t.....gal menesi taip pasigalinejome ir praejo

Sveikos mamytes turiu ir as sia problema oziukai ir dar kokie prasidejo oziukai ojojoi nebezinau ka ir daryti ,mums 2 metai ir 8 menesiai prasidejo viskas menesi atgal,anksciau buvo galima pakalbet su ja,buvo tikrai gera na budavo tu oziuku bet tokiu lengvuciu o dabar kazkoks tikraja zodzio prasme SIAUBAS tik pasakom jei ne,arba taip daryti negalima ji rekia klykia,paprasciausias pvz.siandien ji uzsimane piesti ant knygutes su kuria mokomes paveiksliuku,skaiciuku,as sakau ant jos nepiesim nes negalima nes cia ira knygute o piesti reikia ant lapu tai ji toki koncerta padare ant grindu krenta sau i ranka kanda klykia rankom masikoja na zodziu nebezinau kaip su ja kalbeti ir ka daryti gal kokiu arbateliu galima pagerti?

Pas mus panaši situacija Dukrytei 2,6 m. ir jei tik kažko neleidžiu ar ji nenori daryti ko jos prašom - tuoj pat ašaros. Pvz šiandien per mažai į puodelį vandens įpyliau... ir jau ašaros. Kol kas iki isterijų nepriėjom, bet spėju greit ir tai prasidės. Kartais jau ir kantrybė rodos baigsis, bet visuomet stengiamės ramiai išsiaiškinti ir problemą išspręsti. Eisiu knygos pirkti, gal ten rasiu patarimų. O gal kas nors jau išsprendėte tokias problemas? Nors sako maži vaikai - važi vargai... tai kas toliau tada

Mamytės, ko jūs dabar tokius liūdnus smailikus visos piešiat Taigi, pažiūrėkit pagal amžių, normaliai vystosi jūsų vaikučiai, tad logiška, kad ir ožiukų jau sulaukėt

Pamažu vaikas vis labiau supranta, kad jis yra atskira, nuo motinos nepriklausoma būtybė. Šis faktas jį ne tik pakylėja, bet ir baugina, nes jis susijęs su nerimą keliančiu išsiskyrimo ir praradimo jausmu. Neišvengiamo atsiskyrimo nuo motinos ir nuo šeimos procesas, kuris dabar prasideda ir greičiausiai pasibaigs kažkur po 20 metų, mažyliui, kaip ir patiems tėvams, yra skausmingas patyrimas.

Savojo „aš" suvokimas ir savimonės vystymasis vyksta pagal numatytą eigą; labai pamažu toliau „atsiskiria virkštelė". Bet šis procesas vyksta ne nuolat. Vaiko elgesys svyruoja nuo veržimosi į priekį, sugrįžimo ir tolesnio savarankiškėjimo.

Pusantrų metų vaikas atranda, kad turi savo valią, ir stiprina savo dar menką pasitikėjimą savimi pirmiausia priešgyniaudamas kitiems. Jis ima priešintis viskam, net motinos rūpesčiui ir pagalbai. Jo mėgstamiausias žodis tampa „ne", jis mielai elgiasi priešingai, nei iš jo reikalaujama. Vaikas dar taip nepasitiki savimi ir savo sugebėjimais, kad kartais regauoja pernelyg karštai stipriais įniršio ir pykčio protrūkiais.

Net ir suvokęs, kad jis skiriasi nuo motinos, vaikas dar ilgą laiką jaučiasi prie jos prisirišęs, todėl dažnai ieško jos švelnumo ir atsidūręs saugiame motinos glėbyje akimirkai susigrąžina prarastą rojų.

Vaikas pastaruoju metu susitaiko su faktu, kad be jo ya ir kitų žmonių bei daiktų , bet vis dar tebesijaučia pasaulio centru ir egoistiškai domisi pirmiausia tik savo asmeniu. Jis turi gana tikslių norių, kuriuos reikia išpildyti čia ir dabar. Mažylis dar nežino, kas yra „tuoj" ar „vėliau", jam nerūpi kitų poreikiai. Jo bendrumo jausmas draugaujant su vaikais dar nėra labai išsivystęs. Jis pavydi, kai jam nėra skiriamas visas aplinkinių ar bent jau mamos dėmesys. Sesutės ar broliuko atsiradimas dabar sukeltų daug problemų.

Tiesiog pagooglinkit antrųjų-trečiųjų metų krizė ir rasit aibę patarimų

Sveikos mamytes,as nebesusitvarkau su savo vaiko oziukais Jau ir verkt norisi.
mano sunus 1.8 metuku,jei kas netaip krenta ant zemes ir is paskos lydi traumos,saves is vis nevaldo.tai lupa prasiskelia.tainosyte uzsigauna..bandau ir kalbeti,stengiuosi nereaguoti bet jei pamato kad neziuriu dar labiau pradeda "tampytis",nebezinau net ka daryti,zinoma gal ir pati kalta esu,taciau gal kuriai mamytei yra panasiai idomu kaip tvarkes?

Sveikos ną ka gi ir aš jau čia atkeliauju
Mano dvimetis pasidarė nesuvaldomas, lipa, ima, nesupranta žodžio negalima, o svarbiausia viską bando pasiekti cypimu... Jūs neįsivaizduojate, kaip skamba visas namas, kai aš jį bandau paguldyti tiesiog pietų miego, nežinau kaip jis išsimušė iš ritmo, tačiau ankščiau ėjęs 10 valandą miegot, dabar kartais aplenkia mane, ir kai aš nulūžtu jis krutina mane mama mama.. O aš jau po dienos darbų nebepajudinu galvos...
Ko tik nebandžiau dėl jo cypimų, mušti tikrai nemušiu...
Bet kaip įveikti vadinamają 2 metukų krizę atrodo jau net lauke, nenori eiti namo tada klykia krenta....