QUOTE(ragnez @ 2011 07 13, 16:14)
na, iseina taip, kad pats klausimas "ar reikia pagalbos?" is tikruju reiskia "matau, kad tu pati nesusitvarkysi, todel noriu tau padeti". vaikas, aisku, to nesuvokia, bet instinktyviai reaguoja i isikisima.
Čia, žinokite, sunkus reikalas yra apskritai - jei aš išvis nieko neklausiu, tada dar blogiau būna. Užtat apsidraudimui paklausiu, ar reikia jai pagalbos. Žodžiu, ir taip blogai, ir taip negerai.
QUOTE(Keli Mutu @ 2011 07 14, 10:26)
Bet jūs nesusiklaidinkit - įvardinti emocijas ir jas atpažinti galima mokyti vaikus jau nuo vienerių metų (o gal net ir nuo kūdykystės kiti pasakytų). Aš tą pradėjau daryti, kai mano vaikui buvo 1 metai. 1,5 metukų jis jau sugebėdavo įvardinti savo ir kitų emocijas - sakydavo aš piktas ir aš liūdnas, dažnai man pasakydavo tu pikta. Paskui pamažu žodynas ir atpažinimas plėtėsi - atsirado man linksma, man gera, tu gera dabar?, aš pavargęs, man silpna ir t.t.t. Svarbiausias dalykas - išmokius atpažinti tiek teigiamas tiek neigiamas emocijs - neparodyti, kad už neigiamas emocijas yra smerkiamas ir atstumiamas.
Žinoma, kad mokinam įvardinti ir atpažinti emocija, kaip gi kitaip


