Sveikos, Nekalbiukų mamytės!
Manau, ir mano vieta šitam skyrely... Mūsų liūtui 2m 8 mėn. Kokių 1,5m. buvo pradėjęs tikrai aiškiai tarti atskirus žodžius: mama, tėtė (su "ė"), katė, šuo (su "š"), antis, obuolys, karšta, dega... O paskui tų žodžių ėmė mažėti, nauji nebebuvo tokie taisyklingi (jau vietoj "lapas" - "papas"

), atsirado keletas pirmųjų skiemenų "sutartinių žodžių" - "ge.." -gerti, "atei..." - ateik. Bet ir tie per keletą mėn. nunyko ir išnyko

Dabar jau nė "mama" nebeišpešu..
Vienu metu net rankos negalėjau paimti einan gatve, nereagavo ir į jokias "komandas" : atnešk-paduok. Dabar su juo įmanoma susitarti (kartais...

), kad kai ko nedarytų, ar padėtų paimtą daiktą, duotų ranką, bet pvz. parodyti kūno dalių (nosies, rankos, ausų, dantų) nebepriprašysi, o juk mokėjo-galėjo-norėjo... Kas čia? Kodėl dingsta, tai ką be vargo pats buvo išmokęs? Neurologė nusiuntė i VRC, bet kol ten eilė ateis - kuoktelsiu

, jos manymu, jis pats neprakalbės iki 3 metų, čia ne tas stebuklingas atvejis - nuo 3-ejų iš karto sudėtiniais sakiniais... Sava kalba kalba tik su ... savimi. Jokių autizmo požymių neįžiūriu, nors su vaikais jam žaisti ir neįdomu, jis ne vienišius gal, bet šioks toks individualistas, tai tikrai.
Gal kas turit kokių minčių, kas čia per velniava? Ir ką dar per tą mėn. iki VRC konsultacijos galėčiau nuveikti jo labui? Rytoj, tiesa, varom pas logopedą (tik ir mūsų močiutė - logopedė. Ji pora kartų po savaitę ar 2 bandė vaikį atgriebti dar pr. rudenį. Rezultatas lygus 0...)