,,Ilgai žindyti - gėdinga?"

Kai mano maziui buvo pusantro menesio, man buvo plauciu uzdegimas, mano daktare liepe nutraukti maitinima, nes israse antibiotiku 2 savaitem, dvi dienas sedejau karstoj vonioj, kad galeciau nusitraukti piena, kitaip negalejau, krutines buvo nesveiko kietumo, galvojau isprotesiu, verkiau, skaudejo, o dar plauciai dure, zodziu...maziukui daviau misinuko, sunku buvo jam prie buteliuko priprasti, bet dar labai mazas buvo, valgyti norejo, tai ir valge...Nebeistveriau, nulekiau pas savo maziuko daktare, pradejau verkti viska pasakoti, liepe tuoj pat vaikui duoti krutine ir baigti durniuoti su nutraukinejimais...pasake, nenormali ta daktare kuri liepe, nutraukti maitinima, juk maziui tik 1,5 men tebuvo...pasake, bus tik man ir vaikui blogiau, nes pati galejau isivaryti uzdegima, nes pati negaledavau nusitraukineti...galbut todel, kad labai tom dienom jaudinausi, tai neatleisdavo pieno visai...
Ir ka jau metai ir 7 menesiai dziaugiuosi savo maziuko artumu...net asaros kaupiasi akyse, viska prisiminus...
Antibiotiko patenka labai mazai i pienuka, ir tas pats pienas ji uzmusa...zodziu lygu iseina... mano vaikui zalias kakis buna ir dabar, ir buna jis todel, kad vaikas mazai valgo, buna visa diena nevalgo, tik mano pienuka seip ne taip...tai kita diena didele tikimybe, kad mazis tustinsis zaliai, tai tiesiog rugstis is skranzio ir kasos...

nu geras
sukūriau temą ir 0p0amiršau... pamenat, pirmoj 0žinutėj rašiau kad iki 8 mėn tik žindyt man priimtina... dukrai dabar metukai... ir ką - žindau sėkmingai ir nežadu dar sustot
bet iš aplinkinių žindančių metinukus labai daug girdžiu, kad nepalaiko, kad sako kad laikas nustot...
matyt aš neleidžiuman įteiginėt nieko, tai mano aplinkoj niekas nedrįsta atkalbinėt.

Mama_x2,

dabar perskaiciau pirma zinute ir kaip tik pagalvojau, kazin koks dabar sios mamos poziuris Nes as irgi is pradziu galvojau ,kad is vis eitu zindyti dziaugciausi, paskui automatiskai laikas ejo. KAzkada drauge nutrauke metuku, tada man atrode visia normalu. O kai jau savo turejau, man metuku atrode dar per mazas ir maciau kaip jam reikia. Paskui apie 2 metukus baigem zindyma, daugiau mano iniciatyva, nes turejau gimdyti antra, bet sunus nebeprase, tai galvoju gal ir uzteko. O dabar dukryte dar vis zindau, jai 3.5 metukai, Mano viena drauge nesenai pasigimde, sako as tai neplanuoju taip ilgai. O as juk irgi neplanavau paprasciausiai gyveni ir mokaisi, ziuri i savo vaika ir jo poreikius. Ir kuo daugiau duomiuosi zindymu tuo labiau suprantu, kad ilgas zindymas tik i nauda.
O del tos tolerancijos, aisku kiekviena daro kaip ismano, tik ,manau, dauguma nezindo ar nutraukia anksti tik del informacijos stokos ir ivairiu mitu, tai nejau smerksi uz tai zmogu? Juk kiekvienas jei zinotume kaip yra gerai , nedartume juk blogai? Bet juokingai dabar atrodo pasakojimai ,kaip zindant stebuklingai dingsta pienas ar kaip jo neturi pagimdziusi, zinau kad tai netiesa dazniausiai, bet patyliu, sunku kartais pasakyti,kad paprasciausiai nenorejau zindyti , atsibodo ir t.t. nes tai sunkus darbelis kartais, ypac is pradziu, kol ismoksti ,kol pripranti ....

savo akim mačiau, kaip pagimdžiusiai moteriai - savaitę gulėjom vienoj palatoj - neatsirado pieno. ir kiek ji vargšė stengėsi: ir nutraukti bandė, ir masažavo, ir visaip kitaip - nieko, net priešpienio normaliai nebuvo. o vaikučiui svoris krito, kai nemiega - taip klykia, alkanas buvo. klausiau - ar jauti, kaip ima pienas rinktis, kai mažiukas ima niurzgėti - ne, nejautė. nuo mažiuko su mišiniais augina, kaip ir dukrytę augino.

Matot sunku komentuoti perpasakotas istorijas, visko aisku buna gyvenime, del to ir rasiau ,kad dazniausiai tai buna netiesa, su retom isimtim. Pvz mano giminaitei pieno liaukos kazkaip buvo netsiveruios, net nezinau tiksliai, bet zindyti is vis negalejo. Bet is to ka paraset jau skamba keistai: priespienio normaliai nebuvo, o kaip patikrinti tai? Ir idomu kiek laiko lauke kol dave misinuka?

Mano sunui nepilnai 11 men, maitinu, ( nors pradzioj turejom problemeliu, bet dziaugiuosi, kad pavyko jas issprest) ir nustot nesiruosiu, bet jau dabar savo draugiu tarpe pasijauciu kaip dinozauras Kaskart susitikus vis tas pats klausimas - dar maitini? ir tylus, daug pasakantys sypsniai. Nemalonu, kazkaip iskart norisi teisintis, net nezinau kodel Bet zinau, kad nei sau, nei savo vaiku blogo nedarau, kaip tik priesingai, tai kodel tureciau nustoti? Zodziu, kartais noretusi truputi palankesnio zindancioms poziurio, o kol kas tenka tiesiog nekreipti demesio i kitu nuomones.