Ar gimdyti ketvirtą vaikelį?

#349
QUOTE(Mili @ 2015 05 19, 16:13)


o dėl karjeros ir profesinių aukštumų - jeigu ne tuoj pat ir ne viskas iš karto - vaikai tikrai netrukdo ir su jais nėra sunkiau. Bent jau taip buvo ir yra man asmeniškai.

drinks_cheers.gif Augunu 6, tiesa nebemažiukai, bet būtent vaikai mane paskatino siekti profesinių aukštumų- eilinis atlyginimas buvo per mažas tokios šeimos išlaikymui, todėl pasirinkau individualią veiklą namie- visada su vaikais ir pinigėlio daugiau smile.gif
Atsakyti
#350
QUOTE(FLight @ 2015 05 19, 15:31)
Beje, kaip siūlote keisti nemigo naktis, auginant mažą vaiką? Nu nemiega, keliasi, žadina - tenka ištverti, taip yra, faktas. O būna, kitų ir serga daug, ir kitos problemos - tik nesakykite, kad visa tai nepalieka ženklo, pėdsako, neišvargina, ir nėra sunkiau susikaupti ir kt .

Būna nemiegančių vaikų. Sunku pasakyti, kodėl. Jei eliminuoji visus faktorius, kuriuos galima pakeisti ir vis tiek nemiega, tenka su tuo susitaikyti. Tam ir gerai vaiko auginimo atostogos, kad gali pasistumdyti dienotvarkę pagal poreikius. Jei dar ir dirbi, tai nemiga tikrai labai išvargina 4u.gif . Bet, teisingai rašo Mili, pasimiršta irgi greitai, vos tik pradedi normaliai išsimiegoti. Su jau nemaitinamu vaiku gali pakaitom tėtis miegoti, kad visai nuo bėgių nenušoktum. Bet tikrai ne visi vaikai nuolat serga ar nemiega naktimis, yra ir labai "patogių" vaikų.
QUOTE(Mili @ 2015 05 19, 16:13)
Be to, jei gauni dozę endorfinų per gimdymą, tai ta nemiga visai kitaip veikia, tad nors žmogaus jėgos ne beribės, bet mamų - tikrai didesnės nei įprasta.

Baik, Mili, kokie endorfinai gali stimuliuoti pusantrų metų doh.gif . Tik gal smagiau nemiegoti dėl savo vaiko (ir vilties, kad tai anksčiau ar vėliau baigsis daugiau), nei dėl darbo ar metų metus slaugomo karšinčiaus blush2.gif .
Atsakyti
#351
Taigi, ką ir noriu pasakyti. Būna nemiegančių, būna nepaprastai judrių (kaip mano pirmagimis), būna dažnai sergančių...Visko būna, ne visi vaikai "patogūs" ir ramūs. Taip pat, ne visi darbai yra tokie, kuriuos galima atidėti metams dvejiems, kai kurios profesijos reikalauja nuolatinio formos palaikymo, yra ir kitos aplinkybės, dėl ko ne visi nori ir gali mesti darbus ilgesniam laikui (ir nebūtinai tai - finansai).

Mano klausimas apie nemigą buvo labiau retorinis, ar gal - atsakymas į komentarą " ko čia skundiesi, jei nieko keisti nesiruoši". Iš tiesų nei skundžiuosi nei ką, keičiu tai, kas netinka, forumuose neatsiskaitinėju (dar to betrūko), o parašiau visiškai neutraliai, kontsatuodama faktą - kol vaikas neleidžia normaliai išsimiegoti, su profesiniu tobulėjimu šiuo metu yra štilis (na, bent jau nedegraduoju). Manau, ne man vienai, nes, kaip ir rašiau, žmogaus ištekliai nėra beribiai.
Atsakyti
#352
QUOTE(Mili @ 2015 05 19, 16:13)
o dėl karjeros ir profesinių aukštumų - jeigu ne tuoj pat ir ne viskas iš karto - vaikai tikrai netrukdo ir su jais nėra sunkiau. Bent jau taip buvo ir yra man asmeniškai.


Mili, man yra sunkiau.. verysad.gif nesigailiu juos tris turėdama, bet aš tikrai juos gimdydama ir augindama praradau bent 2-3 galimybes būti paaukštinta darbe, parašyti daktaro disertaciją, išvažiuoti studijuoti ir gauti stipendiją užsienyje. Nesiskundžiu, konstatuoju faktą, nekaltinu dėl to savo vaikų gimimo, čia MANO reikalai.

Mes kiekviena renkamės savo kelią - darom kaip galim, norim, kartais kai kurios - kaip išeina. Nesigailiu turėdama tris vaikus, bet kaip Flight ir sakė - kiekvienai savo galimybės, savo energijos ištekliai, sava pasaulėžiūra.


Koks gi skirtumas, kokių gi motyvų vedinos mes čia gimdėm vaikus, 2-3 ar 4 ar daugiau, svarbu, kad MES taip norėjom. Nekritikuokim viena kitos motyvų, net jei jie ir neatrodo "garbingi" ar "priimtini". Beprasmiška gaišatis ir suklupimo akmuo.
-
Atsakyti
#353
O aš apsigyniau disertaciją kai dukrytei buvo 5 men. Tad vaikai man nesutrukdė. Nebuvo numesti auklems, tokios is viso gyvenime nesu turejus. Nuo 1,5-2 m. i darzelius vaikus isleidau. Kai augo pirmi trys, turejau fantastiska mociute. Tiesa, kitame mieste. Bet ji atvaziuodavo extra atveju dienai ar dviem, per atostogas mielai pabudavo su vaikais. Ir vyrą fantastišką turiu, kuris irgi dr. ir karjera padare.

Viso to paslaptis - itin geras laiko planavimas. Ir gabumai. Ir drasa. Pvz. Ne kiekvienas isdristu su 8 men krutimi maitinamu vaiku vykti i konferencija Londone. Kartu veziausi vyra, kuris po greenparka pravaiksciojo kol as skaiciau pranesima.

Kita paslaptis - kuo anksciau pradet vaikus gimdyt, nes kol studentas gali nenueit i paskaitas kai neturi kur vaiko palikti, pasimokyti savarankiskai. Kai dirbi sunkiau.

Turiu 4 vaikus. Puikia karjera. Smagu gyvenima. Kai negaliu dirbti, nes rankos uzimtos, ant ju miega leliukas, galiu galvoti, kurti planus ateiciai, kuriuos tik paauginusi su didziule susikaupusia energija igyvendinu. O ar mano gyvenimo modelis pasiteisino - pamatysiu uzaugusiuose vaikuose. Bet dziaugiuosi, kad senatveje jeigu reikes mano karsinimo nasta jie dalinsis 4, bus jiems manau zymiai lengviau ir smagiau.
Atsakyti
#354
Mamutai, na va kaip šaunu 4u.gif

Aš mokslinį darbą apsigyniau turėdama tik pirmagimį, tai daugiavaikė dar nebuvau ir tas faktas nelabai čia į temą. Jei tuo metu būčiau turėjusi tris vaikus, vargu ar būtų pavykę.
Atsakyti
#355
Seku sia tema, idomu man.
Pati turiu tris (dvyniai ir dar vienas vaikas), bet jau praauginti... ziuriu siek tiek kitaip i vaikus, nes jie pas mus atejo tik IVF deka, gal del to. Auginti kol buvo mazi -man nebuvo sunku -su dvyniais grizau i darba po metu (per tuos metus pabaigiau rasyti ir apsigyniau magistra), su mazaja -isejau i nauja darba, i geresnes pareigas (karjera biggrin.gif ), kai jai buvo 7 men. Abu kartus su vaikais iki darzelio buvo anyta (fantastiska moteris, vazinedavo po 300 lm i viena puse, padejo vyras). Suprantu Flight -gal menininkams kitaip -bet man vaikai karjeros nesustabde, kaip kazkuri rase -kaip tik skatino veikti ir tobuleti, ir siekti. Va, ipusejau dar vienas magistro studijas smile.gif. Nezinau ar gerai darau statydama seima ir karjera i viena eilute, ateitis parodys. Bet negaliu nei be vieno, nei be kito. Pavargstu, labai -darbe kaip tik permainos, nezinau ar liks man vieta (nes pozicijos po reorganizacijos neliko), tai kaip ir yra sansas buti namu seimininke -atrodo gan patraukliai, juolab kad finasine dalis nebutu kuri laika svarbi (iseitine biggrin.gif ), lyg noriu, lyg ir ne...

Ar gimdyciau ketvirta? teoriskai, jei gautusi netycia -tikrai taip. Bet man lengva sakyt, nes kaip minejau, vaikai neateina pas mus siaip. Savo noru vel daryt IVF -tikrai ne. Noriu dabar gyventi del saves.
Atsakyti
#356
QUOTE(Veluma @ 2015 05 21, 08:45)
Bet negaliu nei be vieno, nei be kito. Pavargstu, labai


Taigi. Didžiausias menas čia - išlaviruoti, nes nėra sunku pasirinkti arba vien motinystę (metus darbus ar dirbant minimaliai, be didesnių ambicijų), arba vien profesinę veiklą (vaikus augina močiutės, auklės, vyrai arba jų apskritai nėra). Sunkiausia ir yra - derinti, atitaikyti tą teisingą balansą.

Aš savo veiklos neužmečiau, daug kas iš kolegų stebisi, kaip apskritai galiu su trim (ir turint omeny mažojo amžių) tiek daryti. Bet iš šalies žiūrint atrodo vienaip, o pati matau, kad viskas daugiau mažiau paviršėliu plaukia, nėra laiko ir jėgų pasigilinti, o mano profesijoje tam laiko reikia tikrai daug ir tai reikalauja savęs pačios šimtaprocentinio įsitraukimo, atsidavimo.
Atsakyti
#357
QUOTE(FLight @ 2015 05 21, 10:28)
Taigi. Didžiausias menas čia - išlaviruoti, nes nėra sunku pasirinkti arba vien motinystę (metus darbus ar dirbant minimaliai, be didesnių ambicijų), arba vien profesinę veiklą (vaikus augina močiutės, auklės, vyrai  arba jų apskritai nėra). Sunkiausia ir yra - derinti, atitaikyti tą teisingą balansą.

Aš savo veiklos neužmečiau, daug kas iš kolegų stebisi, kaip apskritai galiu su trim (ir turint omeny mažojo amžių) tiek daryti. Bet iš šalies žiūrint atrodo vienaip, o pati matau, kad viskas daugiau mažiau  paviršėliu plaukia, nėra laiko ir jėgų pasigilinti, o mano profesijoje tam laiko reikia tikrai daug ir tai reikalauja savęs pačios šimtaprocentinio įsitraukimo, atsidavimo.

drinks_cheers.gif thumbup.gif jūs labai gerai tvarkotės..

Aš dėl savo vyro darbo ir karjeros labai dažnai esu su vaikais viena (tokia vyro profesija), tad, kaip mes giminėj ir su draugais juokaujam, esu gyvanašlė biggrin.gif mama mano retą kartą atvažiuoja, bet tikrai vaikai augtų tik su auklėmis, jei imčiausi dabar daktarinę "mušt" doh.gif naktimis tikriausiai.

Ai, bet kažkaip galvoju, kad niekur nevėluoju ir pravaikštų man niekas niekur nerašo irnesakyk.gif rudenį grįžtu į darbą ir jau tada žiūrėsim galvosim.

mamutas, nuoširdžiai džiaugiuosi ir dešinę spaudžiu 4u.gif Žinau ir aš mamų, kurios kuo puikiausiai tvarkosi, laiką planuoja, stengiasi. Tai tik sako, kad gyvenimo aplinkybės ir mes pačios skirtingos.
Atsakyti
#358
QUOTE(RitaRazi @ 2015 05 21, 10:49)
drinks_cheers.gif  thumbup.gif jūs labai gerai tvarkotės..

Aš dėl savo vyro darbo ir karjeros labai dažnai esu su vaikais viena (tokia vyro profesija), tad, kaip mes giminėj ir su draugais juokaujam, esu gyvanašlė biggrin.gif mama mano retą kartą atvažiuoja, bet tikrai vaikai augtų tik su auklėmis, jei imčiausi dabar daktarinę "mušt" doh.gif naktimis tikriausiai.

Ai, bet kažkaip galvoju, kad niekur nevėluoju ir pravaikštų man niekas niekur nerašo irnesakyk.gif rudenį grįžtu į darbą ir jau tada žiūrėsim galvosim.

mamutas, nuoširdžiai džiaugiuosi ir dešinę spaudžiu 4u.gif Žinau ir aš mamų, kurios kuo puikiausiai tvarkosi, laiką planuoja, stengiasi. Tai tik sako, kad gyvenimo aplinkybės ir mes pačios skirtingos.


ačiū 4u.gif

tikrai niekur nevėluoji, jeigu tik bus noro ir ambicijų, tikrai viskas įmanoma, disertacijai gintis amžiaus ribų nėra, vakar per žinias sakė, kad apsigynė net 102 m. močiutė smile.gif Aišku, žinios, įdirbis sensta, bet viską galima atnaujinti. Mano viena kolegė 38 m. apsigynė ir niekur nepavėlavo (į doktorantūrą stojo kai paaugo 3 dukros), yra labai vertinama savo srityje.

O ant daugiavaikių karksi tos, kurios pačios yra silpnos. Tada ir prasideda: noriu pagyventi sau, tram bam bam, lyg tai jau vaikai viską užmuša doh.gif man net kelionės su vaikais fainesnės, įsimintinesnės, nes naujas vietas pamatai ne tik savo, bet ir mažojo žmogeliuko akimis. Apskritai sakau: mintyse aš galiu būti bet kur ir galvoti bet ką, nesvarbu, ką veikčiau čia ir dabar. Svajoti, kurti planus nedraudžiama. Juk dažnai kai užauga vaikai (rodos, išsvajota laisvė) namie taip tuščia pasidaro. Tad mažiau reikia dejuoti.

O dėl pinigų irgi turiu savo filosofiją. Yra padaryti moksliniai tyrimai, kokia suma pinigų (alga) suteikia laimę ir paskui jau ta laimė nebedidėja, kad ir kiek augtų tie milijonai, atvirkščiai, laimė mažėja, gyvenimą aptemdo rūpinimasis, kad milijonai neištirptų. doh.gif Tai mano tikslas yra gyventi tos piniginės laimės ribose. (gaila, jau net sumą pamiršau, bet gal tai buvo kokie pora ar max trejeta tūkst eurų)
Atsakyti
#359

Mamutai, esate išskirtinai stipri ir galite tuo pelnytai didžiuotis 4u.gif Manyčiau, jums ir dar keturi vaikai nė kiek nepamaišytų wink.gif



Atsakyti
#360
QUOTE(mamutas @ 2015 05 21, 10:06)
O dėl pinigų irgi turiu savo filosofiją. Yra padaryti moksliniai tyrimai, kokia suma pinigų (alga) suteikia laimę ir paskui jau ta laimė nebedidėja, kad ir kiek augtų tie milijonai, atvirkščiai, laimė mažėja, gyvenimą aptemdo rūpinimasis, kad milijonai neištirptų.  doh.gif 


Man kažkodėl atrodo, kad besirūpinančių savais milijonais šioje temoje nėra cool.gif
Atsakyti