Kodėl palikot antrą pusę?

tai kad jis nenori su manim but,pats pasake kad nebenori.pasirinko drauge ir jos vaika,nei musu 3 vaikus.tai as ir pasitraukiu,nors labai skaudu,bet nieko as nepakeisiu.

tai tada svarbu gauti gerus alimentus, ir tegu eina jis kuo toliau... o jus turit 3 vaikus, kurie jus labai myli

jo alga oficiali 1100lt,mano pajamos 613lt.tai kiek as cia gausiu idomu turbut labai mazai,nes man sake kiek as prasau vaikui alemtu,ir is saves turiu duoti tiek pat,tai jai vienam vaikui prasau 200lt is mano puses 200lt,tai realiai ar tiek bent gausiu.

del sito jums geriau jau pasitartis su teisininku, nes kiekzinau vienam vaikui 400 lt. minimum, o kiek alimentu turi moketi vyras, kai daugiau vaiku, tai nelabai zinau. o tai kiek jus turite duoti tai cia kazkokia nesamone, pirma karta girdziu.

as turiu nemokama advakate,tai ji man taip sake.

Na, ji gal ir nevisiškai teisi... nėra parašyta CK kad tėvai turi po lygiai lėšų vaikų išlaikymui skirti. o ir teismo praktikos yra tokios, kad tas kuris daugiau gali, iš to daugiau ir priteisia (pvz, tėvas skiria 65 proc, o motina - likusius). taip kad siūlyčiau mėginti prisiteisti kuo daugiau - visgi žmogus turi 3 vaikus, ta gal tegul pasistengia juos normaliai išlaikyti?

Pas mus, pavizdziui, miest savivaldybei nemokamas advokatas sedi ir nieko nezino...as viska pati internete jieskojau, radau, surasiau i teisma prasyma ir priteise man alimentus kiek ir prasiau
Papildyta:

O siaubas!!! O kaip dabar jus? Svarbiausia nesinervuokit, zinau kad tai nelengva, bet del vaikelio pasistenkit! Jaigu els pries jus ranka kvieskit policija...kas tai per zmogus, kad pries nescia moteri ranka kila

pas mus irgi toks pat. Itariu, kad ten jie darbus tik pagal pazintis gauna.

tevai turi islaikyt vaikus panasiom sumom...bet cia yra daug niuansu. mano patarimas - jusu pajamos 600+400 skiria mama (ar kas nors kitas...) nes kitaip numirtumet is bado, be to, padeda gimines is kaimo maisto produktais, uz 500 lt suma. iseitu, kad vaikam skiriate 900 - kiekvienam po 300 . tada ir is jo priteist galima kokius 800, jeigu tikrai tik 1100 gauna. bet cia galima pabandyt per mokescius uzstukint, ar tik alga ne vokelyje... budu yra daug, tik reikia ieskot info....

sveika. nedaug temos skaiciau, uzkliuvo man tavo zinute, nes mano situacija buvo tokia...
issiskyrem pries pusantru metu, tiesiog, jis mane zemindavo, kai laukiausi- nepadedavo nieko, visada viska stengdavausi del seimos daryti, o jam tik draugai rupejo. tai va, ji palikau... bet po puses metu daviau antra sansa, nes vaikui jo reikejo, o ir aistra siokia tokia atsirado...tikrai menesi koki gyvenome graziai, jis buvo pasikeites, bet zinok- vel viskas i savo vietas gryzo...jis vel toks pats kaip buvo. tam kartui pasikeite.
ir daug pradejau mastyti, kodel mes, moterys, turime del vaiko paaukoti vieninteli savo gyvenima? juk vaikai uzaugs, tai supraskime!!! niekada jie negyvens su mumis iki senatves. mums juk reik silumos, meiles, palaikymo ir vyriskosios puses.
pirma rupinkimes savimi, kad butume pacios laimingiausios, tada raskime gera vyra, nes tik jis bus su mumis iki senatves, o po to- vaikai, kuriuos pagimdai, paaugini ir jie iseina savo gyvenimo keliu.,. niekada vaikas nebus laimingas, be laimingos mamos tikrai tai zinau savo vaikui stengiuosi duoti viska, bet tik ne savo visa gyvenima...
myliu ji visa sirdimi, bet niekada nebusiu su kazkuo, ko nemyliu...manau, kad visada atsiranda geresnis tetis gyvenime
be to, pati augau be tecio, ir galiu pasakyti, kad saunuole mano mama, kad gyveno viena, negu su bet kokiu, kuris ja nervintu , o mes liudetume...viskam ateina savo laikas. ji tik dabar savo meile surado, gal ir as puse amziaus atgyvenusi surasiu, bet nors tuos metus iki laimes- nebusiu uzguita, zeminama, niekinama, nelaiminga, ir neturinti jokio tikslo. galeciau daug prirasyti, nes mano galvoje tiek visko daug, bet atsibos jums skaityti:D

As jau ne karta rasiau sitoj temoj, nes vis budavau apsisprendus skirtis o dabar vel ruosiuos bandyt dar karta.. Vyras mano isvyko i uzsieni, kai musu santykiai buvo visai paslije.. Bet dabar skambina, pinigeliu mums siuncia, lyg ir susitvarke, dirba.. grizt ruosiasi rudeni.. tai net nezinau, ka cia daryt.. Is tikruju, kai isvaziavo, dziaugiausi budama viena. Dabar jau, praejus 3 men, pradedu kaip ir ilgetis jo, kas buvo bloga uzsimirso, ir vel ima atrodyt, kad nieks taip nemyles musu, kaip tikras tetis, ir jei as noreciau, rasciau buda, kaip ji kontroliuot, kad nesamoniu neprisidirbtu, nes siaip jis nera piktybinis, tik atsakomybes jam truksta - zodziu gyva nelaime..

O nelaiminga as gal jauciausi gal del to, kad amzinai per giliai kapstau, ieskau kazkokio per daug gilaus emocinio rysio, kad mane suprastu is puses zodzio, gal tiesiog reikia grieztai pasakyt, ko nori, kad va dabar man padesi padaryt ta ir ta, kad neisi ten ir ten, nes reikia pagalbos ir pan, o ne laukti, kol pats susipras, o paskui jaustis "nelaimingiausia".. Nusprendziau geriau pasidomet psichologija, o filosofines temas gvildenti juk galima kad ir forumuose, nebutinai su vyru Ar gal cia tik iliuzijos, kad galima kazka dar atgaivint..

Na ziuresiu, kaip jausiuos jam grizus, ar likus dar kokia kibirkstele sirdy, is kurios butu galima lauza sukurt, ar ne bet nebesu tokia kategoriska del issiskyrimo, nes supratau, kad ir kiek ydu jis turi, vis delto myli mane ir vaikus, o is mylincio zmogaus gal dar galima kazka nulipdyt.. gal reikia tik pasistengt priimti ji toki, koks yra, ir nereikalauti to, ko jis negali duoti, ir konfliktu neliks