Gimdymas labai amenynis dalykas. Visos mes labai skirtingos. Vienai skaumo rybos nera, a kita pamaciusi krauja alpsta.
Dvasiskai esu labai stipri, labai! Manes nepalauzi jokiais gyvenimo sunkumais, bet fizinio skausmo ,net minimalaus neistveriu... Gimdziau pries 6 metus. Baisiausios dienos mano gyvenime nebuvo. As nekalbu apie tai, kad vaiko nenoriejau matyti, as gyventi nenoriejau. Vercau save mylieti savo mergyte. Fiziskai gyjau apie menesi, o psichologiskai mano zaizda niekada neuzgis.
Dabar mano princesei 6 metai, as ja begalo myliu.

Laukiames atro vaiko.

Gimdysiu uz savaites. Tiksliau nuejau pas gydytoja ir isprasiau Cezario. As tikrai zinau, kad man ir mano mazyliui taip bus geriau! As noriu buti laiminga, mylieti ir dziaugtis savo kudikiu. Jai Dievas dave ,kazkam prota padeti tokiom jautruolem kaip as, tai kodel nepasinaudoti CPO. Nieko blogo tame nera. Aisku as uz naturalu gimdyma, bet jis ne man! Ir jai nebuti pasirinkimo, as tikrai nezinau, ar turietume dar vaiku...