Taure,
ir aš prisidedu prie visų palinkėjimų ir nuoširdžiai džiaugiuosi, kad liga buvo laiku pastebėta ir, tikiuosi, visiškai bus sustabdyta. Mažas piktybiškumas - tai vienas iš geriausių variantų šios ligos atžvilgiu.tai reiškia, kad ligos eiga nėra tokia greita ir gali būti sėkmingai sustabdyta. Sėkmės Jums ir likimo globos.
Čiauškute,
laikykis, saugok save. Širdelė tabaluoja ir nevėžinikam. Gal kalta ir karšta vasara? Kas be ko chemijos indėlis taip pat nemažas, bet kiek atsimenu, ji tau taikyta seniai. Tu mūsų optimizmo ir stiprybės simbolis. Sveik.
Šviesele, aš po chemijos, jaučiu didelį nuovargį, tai pirmąją savaitę kaip reikiant jaučiu ir širdį. Patirtis mano būtų tokia: išsigulinėju 4-5 dienas ir pamažu pradedu vaikščioti, pastebėjau, kad tada širdis pailsi ir beveik jos nejaučiu. Iš pradžių pradedu vaikščioti iš lėto, nes paskubėjus nieko gero nebūna. Vėliau viskas atsistato, apriboju ir namie veiklą, prisišeiminikauju, kai atsigaunu, maždaug po 10 dienų.
Po pirmosios chemijos buvau labai išsigandusi,išėjus trečią dieną pasivaikščioti dėl širdies nesugebėjau grįžti namo, gavu kviesti taksi. Nusprendžiau, kad tai dėl didelio nuovargio ir gal būt toksinio poveiko. Geriu labai daug skysčių.
Nežinai, kokiu ciklu jums leidžiama chemija, gal per daug aktyviai judate. Aš greičiau ir dabar nepaeinu, tai visus išėjus pristabdau, vyro prašau vaikščioti lėčiau, nors sveika lėkdavau su vėju... Lėčiau judėdama žymiai geraiu jaučiuosi. Gal Jums mano patarimas padės.
Atsiprašau, galbūt nelabai rišliai rašau, vakar buvo šeštoji chemija, sunku susikaupti, bet tikiuosi mane supratote.
Žmogaus protas gali ir pragarą dangumi paversti, ir dangų pragaru. (Miltonas)