Autistukai - 2

Labutis visoms,

Skaitau šią temą nes ir pati turiu sūneli kuris turi autizmo bruožų. Jam dabar 5 metukai. Rugpjūtį bus 6. iki 4 metukų kai skaičiau bruožus iš autizmo spektro atitiko beveik visi. Bet nuo ketverių metų vaikas padarė didelę pažangą ir kalba ir žaidžia įvairesnius žaidimus , anksčiau tik virvelės ir tualetinis popierius... Aš loabai suprantu visų džiaugsmą kai vaikas pasako naują žodį ar sakinį. Tik tokius vaikus auginančios mamos gali suprasti tokį džiaugsmą. Visoms liniu stiprybės.

Sveikutes,





Junkites drasiai prie musu. Kartais issisneketi su suprantanciom mamom labai svarbu



Sveikinu Viskas su laiku. Pamatysi - tai geras sprendimas, pasiteisins 100 proc. Stiprybes

Sveikinu idomu aisku kaip reagavo brolis i savo mazaji broliuka. Stiprybes tau.

sveika O ar kreipėtės kur nors į specialistus dėl tokių įtarimų ar tiesiog savaime reikalai pradėjo taisytis?

--

Žodžiu, Augustinas gana agresyviai nusiteikęs broliuko atžvilgiu. Tik ne iš pavydo, o šitaip reikalaudamas sau dėmesio. Anksčiau jis žinojo, kad mano silpnoji vieta - pilvas. Todėl supykęs, vis taikydavosi užtvoti per jį. Dabar taikosi ale netyčia trinktelt mažyliui. Žinoma, tai būna tik kai bloga nuotaika, isterija ir pan. Kai viskas ramu - tada paglosto galvytę, pabučiuoja paprašytas. Visas sunkumas tame, kad toji gera nuotaika būna gerokai rečiau nei bloga, todėl kaskart tenka kentėti, sukąsti dantis, bandyti perkalbėt... Dažniausiai nesėkmingai. Belieka tik išlaukti pykčio priepuolio pabaigos.
Taip pat privalau kiekvieną sekundę stebėti ar neliko jie dviese. Augustinas nesupranta (o gal tik dedasi, kad nesupranta ), kad gali užgauti broliuką neatsargiai žaisdamas, mėtydamas žaislus ar šokinėdamas ant lovos.
Sunkoka kol kas. Bet žiūrėsiu kaip bus toliau. Žinau, kad kai mažiukas paaugs jau nebebus taip nedrąsu vien dėlto, kad bus stipresnis ir nereikės jo taip akylai ir karštligiškai saugoti.

Dar viena naujovė pas mus - prasidėjo kažkoks sunkiai suprantamas daiktų mėtymo periodas. Jau mažėja pliaukšėjimas rankute, savęs nemušė jau keletas dienų. Bet ištisai mėto svaido daiktus, žaislus, rūbus. Tai daro ir geros ir blogos nuotaikos

Labutis,

[quote=*Rita*,2008 07 14, 20:37]
sveika O ar kreipėtės kur nors į specialistus dėl tokių įtarimų ar tiesiog savaime reikalai pradėjo taisytis?

Pastebėti pradėjau kad kažkas ne taip, kad vis labiau lakstau paskui jį nei prieš tai su mergaitėms. Vaikščioti pradėjo 1 metų 3 mėnesių. Ir žaislai virvelės ir niekas kitas.
Kažkaip užkliuvo per teliką laida apie berniuką autistą. Internete paskaičiau- mano vaikas. Daug verkiau kol susitaikiau. Nuėjau pas savo gydytoją buvo jam 3 metai. Sakau nekalba. Nusiuntė pas logopedę. Ta ko jūs pergyvenat berniukai vėliau pradeda. Sakau man jis į autistą panšus. O ji tikrai ne. Sėdėtų vienam kampe. O jis laksto po visą kabinetą. Mat kaip dabar nustatė dar ir hiperaktyvus.
O apie 4 metus jis jau pradėjo taisytis namuose, pagaliau pradėjo kalbėti. Mes su vyru pasitarėm ir vis prie jo lysdavom tai prajuokinti. tai į akis žiūrėti kad ir nenori, tai būtinai, kad ranką duotų pasisveikinti. Paskui labai giri arba duodi kokį saldumyną. O kai buvo 5 metų 4 mėnesių dar pradėjom lankyti spec. darželį. Ten eidavo labai nenoriai aš ir pati pergyvenau kad ką pasiekėm nenueitų veltui, bet viskas gerai, ten dar daugiau įgūdžių išmoko. Šį birželį gulėjom VRC sako Aspirgerio sindromas. Aišku turim tų problemų parduotuvėse isterijos. O kitais metais į mokyklą...

ale ir įdomus kai kurių žmonių požiūris: jeigu autistas - sėdi kampe, jei hiperakyvus - laksto be vietos...

Sveikinu ,*Rita*,

su sūneliu. Dabar sunku, bet pamatysi viskas bus gerai.

jo ir dar ne tik sedi, o ziuri i viena taska ir linguoja

Sveikos.

Smiltes klase ir kitos antros kalses eina visa sia savaite i miska. Ten yra pritaikyta vieta tokioms klasems. Jai patinka, nors reikia i viena puse 45 min eit, atgal tiek pat, o dar juk ten duodasi istisai. Bet Smilte kaip dazniausiai pasizymi istvermingumu. Antradieni as is tevu musu klases ten buvau irgi, tai teko man ten irgi su vaiku grupele uzsiimti, kartu pasaka skaityti, ja aptrati, piesti, skaiciuoti, kas norejo dar ir suvaidino ta pasaka. AS buvau labai nustebinta, kaip kai kurie antrokai skaito. Ir jie skaitosi be problemu.Nors itariu, akd viena mergaite tikrai turi skaitymo ir rasymo problemu. Viena parasyta, perskaito ka kita, raides vietom sukaitaliotos. Kita irgi vos ne vos paskaito. Tada sedint pagalvojau net, akd maniske dar pirmoj klasej skaite uz kai kuriuos tuos vaikus geriau, nei jie dabar antros kalses gale skaito. O dar vakar dukra viena mergaite i labai nepatogia padeti pastate ir priverte biski susimastyti. Netoli musu gyvena trys mergaites, dvi klasiokes SMiltes, kita is kitos klases. Ir jos metro traukiny pastoviai nuo SMiltes tycia pabega, tycia perseda ten, kur tik trys vietos,s akd SMilte prie ju nesestu. Nenori nereikia, suprantu, bet tycia begt, ir erzint ir po to su sypsena ziuret, kai Smilte verkia, tai jau piktybiskas darbas. Ne karta esu mokytojai sakius. O vakar dukra priejo prie vienos vadeivos is tu mergaiciu ir paklause tiesiai sviesiai" Katharina, kodel jus nuo manes pastoviai begat?" Tai sake ir mokytoja liko issiziojus ir mergiate. Pasimete ta mergaite labai. Bande nieko neatsakius pabegt, bet mokytoja liepe atsakyt i klausima. Toji nesugebejo nieko atsakyt. Siandien atvedu dukra, o toji Katharina prileke prie Smiltes ir sveikinasi . As pasimeciau. O SMilte net negirdejo uzsigalvojus apsisuko ir nubego kazkur. Toji is paskos ir dar karta sveikintis. Bet SMilte tiek kazka uzsisvajojo, kad negirdejo nieko( mates kad tikrai to tycia nedare).As sustabdziau SMilte ir pasakiau, akd Katharina sveikinasi su ja. Tik tada SMilte pamate ta mergaite jau vos neverkiancia. Pasisveikino jinai ir vel nuejo . Nezinau kaip ji sumaste taip paklaust, mes jai nieko nesakem( as net nedasiprotejau pati iki tiek). Bet ta mergaite matyt sau mano, ai ji kitokia, tai galima nuo jos begt, erzint, nesuspras. O , kad SMilte viska supranta ir tikrai protingas vaikas yra, ji nesusimasto. Si kart is dukros puses buvo pabegimas, netycinis, bet mergaite gavo nors trumpam pajust, ka tai reiskia. Nemokau as SMiltes, akd tu jai tuo paciu atsilygint. AS sakydavau net nei prie ju. Tycia neik, kad jos matytu tu nenori su jom buti, jos pacios ateis pas tave tada. Ziuresim kas toliau bus.

Sveikutės,

Mano džiaugsmui dabar 5 metukai. Rugpjūtį sueina 6-eri. Lankėm Kaune darželį "Nežiniukas". Bet paskambino vedėja ir pasakė, kad mano vaikas į spec. grupę yra per geras eiti jam reikėtų lankyti su sveikais vaikais, o "sveikų" vaikų grupėje nebėra vietų. Suku galvą visą mėnesį kur vaiką geriau įtaisyti. Kai buvom VRC tai rekomendavo Vilijampolėje abilitacijos centrą. Ten buvau nuvykusi lyg ir priimtų, bet nežinau ar teisingai elgiuosi. Gal jam būtų geriau kokiame logopediniame darželyje.

čia turbūt niekas nepasakys, kur tavo vaikiukui bus geriau, kol realiai nepradės lankyt. Pas mus, nors ir sunkoka sutrikimo forma, ir tai psichologė nesiėmė prognozuoti kur mums geriau - į logo ar paprastą darželį. Bet kažkodėl labiau buvo linkusi patarti pirmiau paprasto darželio teirautis ar priimtų mažą. Kadangi jis buvo jau užrašytas (dar iki simptomų išryškėjimo), tai tiesiog vyras nuėjo pas pavaduotoją ir išaiškino situaciją. Ji patikino, kad mūsų mažylį mielai priims ir padės jam adaptuotis. Tad vesim į normalų, jeigu nesiseks, kitąmet galvosiu apie logopedinį...
O ką veikia abilitacijos centras? Man dar neteko apie tokį girdėti

Mums Vilniuje vaiko raidos centre primygtinai siūlė abilitacijos centrą. Ten vaikai autistukai ugdomi pagal spec. programą, be to jie bendradarbiauja su norvegais. Su vaikais dirba logopedas, spec. pedagogas, psichologas ir dar daug specialistų. Šiaip Kaune kiek lankėmės pas specialistus niekas neužsiminė apie tokį centrą. Tik Vilniuje ir sužinojom. Vaikus priima gal nuo 3 metų.