Pasaka "Kaip Juta sulaukė sesytės" - Dėdės Miego pasakos

Kaip Juta sulaukė sesytės

Gyveno kartą maža graži mergytė Juta. Tėveliai labai mylėjo savo vienturtę dukrelę, lepino ir didžiavosi ja.
Mergaitei paaugus, vis dažniau aplinkiniai ėmė kalbėti: “Iki pilnos laimės tau, Juta, trūksta tik sesės”. Vieną dieną, ji susirūpinusi sako mamytei: “Mamute, jei turėčiau sesytę, aš būčiau laimingiausia mergytė pasaulyje, labai noriu sesės!” Mama nusišypsojo ir tarė: “Ką esi pasirengusi duoti sesytei, jei ji ateitų?”
Lepūnėlė Juta susimąstė… - “Truputį gaila, bet galėčiau atiduoti sesytei vieną seną pliušinį kiškutį!” Mama pakraipė galvą ir sako: “Tu dar nesi pasirengusi sesytės atėjimui. O kol kas duosiu tau užduotį: paimk šį stebuklingą siūlų kamuoliuką, jis nuves tave pas išmintingąją močiutę, kuri gyvena toli toli, už miško.” Sudėjusi pintinėlę būtiniausių kelionei daiktų, mama palydėjo Jutą iki vartelių, parideno siūlų kamuoliuką link miško ir pasakė: “Nepamesk jo iš akių! Sek paskui siūlą, klausykis, žiūrėk ir dėkis viską į galvą, o kai sugrįši, tavęs lauks didžiulė staigmena”.

[attachmentid=17854]

Vos spėja mergaitė paskui kamuoliuką, jau ir kojeles paskaudo. Staiga, miško laukymėje, kamuoliukas sustojo. Juta atsisėdo ant kelmelio, sausainėlius graužia, trupinėliai byra aplink.
Netoliese gyveno paukštelių šeimyna. Viena paukštukė įsidrąsino ir ėmė rinkti Jutos sausainių trupinėlius. Neša juos snapeliu savo mažylei sesytei lizdelin, maitina ją, rūpinasi. Nustebusi Juta klausia: “O kodėl tu pati trupinėlių nelesi ir sesei viską atiduodi? Tau pačiai nieko nebeliko!” Paukštytė jai sako: “Todėl, kad ji dar mažytė, ją reikia labai mylėti ir rūpintis, maitinti”.
Paukštytė papasakojo Jutai kaip ji laukė savo mažosios sesytės atėjimo, kaip džiaugėsi jai išsiritus, kaip smagu kažką mylėti taip stipriai, kad nieko nieko pasaulyje negaila! Juta atidžiai jos išklausė ir nutarė, kad jei kada turės sesytę, vakare prieš miegą atiduos jai pusė savo stiklinės pienelio.
Bet siūlų kamuoliukas staiga stryktelėjo ir nuskuodė tolyn per mišką. Juta atsisveikino su paukštukais ir nuskubėjo paskui. Kai miške sutemo, siūlų kamuolėlis vėl sustojo. Juta išsitraukė iš kraitelės pūkų pagalvėlę ir įsitaisė po medžiu miegoti. Jau buvo bepradedanti sapnuoti, kai kažkas ėmė pešti pūkelius jai iš pagalvio. Atsimerkusi ji pamatė, kaip maža pilka pelytė neša pūkų glėbelį urvelin ir kloja juos mažylei savo sesytei peliukei minkštą guolį. Juta negali atsistebėti, kodėl pelytė sesei atidavė minkščiausius šiltutėlius pūkelius, o pati miega kietai? Vyresnioji pelytė ir sako: “Labai myliu savo mažąją sesulę, kol ji mažytė, turiu ja rūpintis, saugoti, kad nesušaltų, o kai ji paaugs – mes abi viena kitai padėsim, viską darysim kartu!” Pagalvojo pagalvojo Juta ir nutarė, kad jei kada turės sesytę, tai būtinai kas vakarą ateis ją apkamšyti lovelėje, kad per naktį nesušaltų. Na, gal dar paseks jai pasakaitę.

[attachmentid=17856]

Ryte siūlų kamuolėlis veda mergaitę per mišką toliau. Iki išmintingosios močiutės trobelės buvo jau visai arti, bet staiga, iš už krūmų išlindo piktas, baisus, nesiskutęs vilkas. Jam baisiai knietėjo sužinoti, ką veikia čia mergaitė Juta. Ši viską pasipasakojo vilkui, bet daugiausiai kalbėjo apie savo norą turėti sesytę. Vilkas tik pasijuokė iš mergaitės ir prikalbėjo jai baisiausių dalykų: kad atsiradus mažyliams, tėveliai pamiršta vyresnėlius, kad žaislus perka tik mažiesiems, kad reikės užleisti jaunesnei sesytei savo kambarėlį, kad ji verks per naktis, trukdydama miegoti...
Nusiminė Juta, apsiverkė ir visai susipainiojo savo mintyse. Bet siūlų kamuolėlis neleido jai ilgai liūdėti ir kvietė eiti toliau.
Už miško, pievoje, ganėsi ožkyčių šeimyna. Juta linksmai paplepėjo su draugiškomis ožkytėmis sesutėmis ir jau norėjo eiti toliau, kai staiga, iš miško išlindo tas pats piktasis vilkas ir puolė į ožkų bandą, prie vyresnėlės ožkelės. Mažosios sesutės ožkytės nepasimetė: grėsmingai atstatė ragiukus ir puolė ginti savo vyresniosios sesės būriu! Vilkas išsigando raguotųjų ir spruko nieko nepešęs miškan. Juta stebisi jaunėlių ožkelių drąsa, kaip jos neišsigandę tokio baisūno? Ožkelės ir sako: “Mes, sesytės, visą gyvenimą viena kitą globosim ir ginsim, niekada bėdoj nepaliksim. Seseriška meilė nugali bet kokią baimę ir sunkumus”. Juta susimąstė: “Jei aš turėčiau sesę, galėtume vieną kitą globoti ir visada bėdoj pagelbėti...”
Atsisveikinusi su ožkelėmis, Juta nubėgo takučiu paskui siūlų kamuolėlį močiutės trobelėn. Ten ji rado savo mylimą močiutę. Atsisėdus jai ant kelių, anūkėlė apsakė visus savo kelionės nuotykius. Išmintingoji sengalvėlė papasakojo Jutai dar daug pamokančių smagių istorijų apie sesytes, guodė ir ramino mergaitę dėl vilko-melagio pripasakotų baisybių, kol galiausiai Juta pašoko ir sušuko: “Jau žinau, ką esu pasirengusi duoti sesytei, jeigu ji pas mus ateitų!” Močiutė palydėjo anūkėlę iki vartelių, parideno stebuklingąjį kelrodį-siūlų kamuolėlį, ir palinkėjo saugiai sugrįžti į namučius.

[attachmentid=17857]

Grįžusi į namus, Juta džiaugsmingai sušuko: “Mamute, aš jau pasirengusi dovanoti visą savo Meilę sesytei, kad tik ji pas mane ateitų!” - “Žinau, dukrele”, – nusišypsojo Mama ir parodė Jutai mažytę nuostabią mergytę senajame Jutos lopšyje.
Kad jūs būtumėt regėję, kiek buvo džiaugsmo, juoko ir meilės! Nuo tada šiuose namuose iš tiesų nieko nebetrūko, o sesytės gyveno ilgai ir laimingai.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis