Siuo metu turiu nemaza beda, su kuria visaip kovoju, taciau iki galo susidoroti vis nepavyksta. Neseniai pakeiciau darba, kuris man labai patinka - pagaliau neskaiciuoju valandu nei iki darbo pradzios, nei iki pabaigos
Viskas puiku, turim nuostabiai gera direktoriu, kuris ir yra ta maza beda. Is pradziu jauciausi smagiai, vis ateidavo, pakalbindavo, jeigu ir kokia pastaba duodavo, tai visada issisukdavo, kad va cia ta su peroksidiniais plaukais pikta boba yra, jai kazkas nepatinka, o as tai geras, man tas pats..Zodziu, buvo daug tokiu mazu smulkmenu, kai jauciau, kad kartais uz mane gal pastovi, ir kas privede iki to, kad dabar esu kazkokiam jausmu samysy ir ju net nemoku ivardinti. Tikrai nesuprantu, kas tai gali buti, nes jis man pradejo tikrai daugiau patikti, nei visi kiti paprasti kolegos. Pozymiai panasus kaip isimylejimo - kai mane kalbina as tiesiog nemastau visai ka man sako (reikia bendrauti kita kalba, taigi dar sudetingiau), tik ziuriu i akis ir kaifuoju nuo zvilgsnio. Pradejau nervintis viduje, kad net negaliu pati ateiti uzkalbinti - visaip vengiu, nes zinau kad nesugebesiu vel islaikyti pokalbio, eilini karta uzsispoksosiu ir pamirsiu apie ka kalba ejo. Pastoviai, kai nemato, seku akimis kur eina, ka daro, su kuo kalba ir kam sypsosi. Atrodo, kad jis tai pastebejo, nes pradejo kazkaip keistai maivytis ir mirkseti kalbedamas, o kartais lygiai kaip as jo, jis vengia manes ir praso persakyti kolegoms ka man daryti..Nesuprantu situ jausmu, nes kaip vyras jis manes nelabai traukia, tik akys ir sypsena i kuriuos noreciau ziureti ir ziureti. Beje jam apie 40 su virs, man 23..Tikrai noreciau susiprasti kas tai ir kas padetu man jaustis normaliai. Aciu, kad perskaitet, labai noreciau isgirsti patarimu kaip elgtis. Nes jau galvoju apie darbo pakeitima..
