Nuojauta jau anksciau kuzkejo, kad kazkas yra neiprasto. Ir stai viena sauleta ryta pamatau dvi juosteles. Tada skambinu vyrui, o jis sako, jau nujauciau. Tada skambutis mamai su klausimu ka daryt? Sako, dziaukis. Bet tai nenuramino busimos mamytes, tada i Medicinos diagnostikos centra kraujo tyrimui. Vakare su vyru vaziavom pasiimti atsakymu ir jau Tu, mielas Kutveliuk, mano pilvuke buvai 3-4 savaites. Tai dovana musu pirmuju vestuviu metiniu proga. Oi oi kaip sunku apsakyti kiek jausmu tada aplanke mane. Pirmieji menesiai buvo baisiai sunkus, is lovos negalejau pakilti. Bet po truputi viskas taisesi, grizome i darba. Dabar eina paskutines dieneles ir jos tokios jausmingos. Galiu is laimes apsiverkti vien nuo minties, kad greit galesiu Tave priglausti prie krutines, kad galesiu paziureti i Tavo nuostabias akis, kad galesiu i savo rankas paimti Tavo pedutes, kurias jauciau spardantis. Kad pamatysiu zmogeliuka, kuri 9 menesius po sirdute nesiojau. Taves labai laukia ir busimas tetukas, kai Tu paimsi jo pirstuka ir nepaleisi, kai geles Tave pasiguldyti i lovyte per viduriuka. Kasdien atsikeliu su mintim, gal tai ta diena... Laukiam taves 
su meile busimi teveliai
