jau savaitė kaip guliu ligoninėj,nes gydytoja baiminasi,kad nebūtų siurprizo kaip su pirmu gimdymu-labai stipriai nukentėjau...guliu ir laukiu tos dienos..gal ryt?gal vakare?seselės atėjęs ryte sako-jūs dar čia?na tai gal per jonines?
ir jos praėjo...
viena vakarą pradėjo mausti pilvą..atvažiavęs vyras su pilnu maišu lauktuvių su nerimu stebi mano kiekvieną judesį ir mimiką
nors ir stengiuosi neišsiduoti..
ir vis veržiasi namo pas laukiančia dukrytę...suprantu,kad jis bijo labiau už mane..išleidus jį einu ruoštis nakčiai..tikiuosi,kad neužilgo bus mūsų susitikimas...palatoj tamsu..man skauda...tyliai kenčiu..kad neprikelčiau kaimynių..lyg tyčia norisi į tualetą..kas kelias minutes...seselė suseka mano maršrutą,pakviečiaa į procedūrinį ir iškviečia daktarę..ji ateina užsimiegojusi ir nepatenkinta..vargiai ar ką įžiūri,bet sumurma-reikia laukti,procesas prasidėjo..prikelsit mane kai reikės...aš grįžtu į lovą..po apžiūros jau nesiguli..skauda...stoviu įsikibus į dvi lovas..kai aprimsta skausmas guluosi...neilgam..einu kelti seselės..einam ruoštis..nuveda į vonią,sutvarko..eina kelti gydytojos,prieš tai paklausia-ar jau skabinti tai gydytojai,su kuria tarėmės.sakau-gal vėliau?neaišku,kiek laiko užtruksim..ji išeina..aš einu rengtis..tik pakeliu rankas apsivilkti baltiniais,nubėga vandenys..ir veria baisinis skausmas..pasistiebus iš skausmo išslenku iš tualeto ir šaukiu seselę...ji atskuba su ratukais..labaiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii skaudaaaaaaaaaaaaaaaaaa ir jaučiu,kad jau prasidedaaaa...šaukiu,kad skauda...matau kaip renkasi personalas aplink,kaip skambina į gimdyklą,daktarei į namus.o man labaiii skaudaaa...skubam į liftą..įvažiuojam,bet..jis užstringa.net durų viena pusė neatsidari,kainori su manim išvažiuoti atgal..kyla panika,nesman prasideda sąrėmiai..pamatau įsispraudžiančią gimdyklos seselę su slauge...tas pačias,prie kurių gimdžiau pirmąją...jos mane prisimena,nes tada buvau išskirtinė gimdyvė.lifte prakerpamane,kad būtų daugiau vietos leliukui ir bando manee ištrauktiiš lifto..pirmiausia nukelia mane su neštuvais ir šeip netaip išneša,tada ratukus ir skuba į kitą koridoriaus galą į kitą liftą,aš šaukiu iš skausmo.suprato-nespėsim į gimdyklą...užsuka į procedūrinį.sudega visas šviesas,barška instrumentai,jaučiu,kaip keliom sekundėm viskas snušvinta,nutyla,matau daug veidų aaplink save ir girdžiu savo tylų šnabšdesį-man blogaaaaa...daktarė išsigandusiu balsu klausia-ar nori stumti?ar turėsi jėgų?ir padėkit pagalvę moteriai po galva,kad patogiau būtų...aš tik palinksėjau galva ir pabandau stumti-dar turiu jėgų kažkie...sako-šaunuolė-dar kartelį...ir jaučiu-VISKAS.pažiūriu į laikrodį-04.30..išgirstu verksmą-dukra!paguldo ją tarp kojų ir veža į kitą liftą,leidžiamės į gimdyklą,kur mus abi sutvarko-mane siuva,dukrą matuoja,sveria ir vysto..paskui šiltai aapkloja ir lieku gulėti..paskui liepia autis dal 45 dydžio tapkėm ir pėstute lipamį antrą aukštą-juk liftas tai užstrigęs..lipu ir juokas ima..ir vėl aš su nuotykiais..eidamaa į palatą pasiprašau,kad leistų paskambinti vyrui ir mamai-pasidžiaugti naujiena...mama iš miego prižadinta netiki manim,o vyras tyliai išklauso,žinau-verkia..ryte visi tik ir kalba apie įvykį kaip užstrigo liftas su gimdyve,kuri pagimdė ant ratukų procedūriniam..
o viena moteris atėjo pas mane "padėkoti",kad ji už to procedūrinio sienos girdėdama viską,pati išvažiavo gimdyti po valandos-prisiklausė taip sakant
vaa kaip būna..o aš ir trečią ryžausi gimdyti
neužilgo
