Fotografijos klubas

1. Manau tas darbų pristatymas labiau reikalingas , na pvz man ir kitiems į mane panašiems Aš suprantu kad mano darbų Desiree ir kiti gal net matę nėra, tai logiška , kad norėtų pamatyti ką sugebu Kai dalyvavau anksčiau aktyviai anoje temoje, tai viską dariau labiau intuityviai ir na bent jau tos foto kur buvo namų darbuose man tada buvo visai neblogos, bet nereiškia kad taip atrodo man, ir tuo labiau kitiems dabar. Vėliau taip jau buvo kad pusmečiui teko pamiršti šitą hobį, o dabar kaip ir turiu šiek tiek laiko, bet nežinau ar taip bus ir toliau Ir tai ne šiaip kad nenoriu, bet tikrai per tą pusmetį kai nukentėjo mano gilinimasis į fotografiją, nukentėjo ir šeima, ir kiti mano pomėgiai bei užsiėmimai. Ir vakar dar prisėdau peržiūrėti savo senesnes foto, pasirodo jų nei vienos nebėra kompiuteryje , nes buvo užlūžęs kompas ir dingo daug informacijos. Iš dabartinių foto nematau ką galėčiau čia parodyti, bet nematau tame problemos, mokysiuos kitur, seksiu šią temą, ir kai jau turėsiu grįšiu
2. Apie kompoziciją, foto perteikiamą emociją, jos padarymo būdus. Nemanau kad visai pavyks išvengti techninių dalykųs, bet tikrai ne visada jie svarbiausi. Kartais foto gali būti ir tikslingai nekokybiška

3. Todėl kad tai Viktoro tema. Ir bent jau aš norėčiau kad ji tokia liktų kokia ir dabar, nes ten duoda daug vertingos informacijos profesionalas ir nesinorėtų kad ta informacija pasimestų keliasdešimtyje psl. O ir Viktorui manau būtų sunku perversti n psl., kol rastų tavo ir Pupeliuko atsakymus. Kas norėjo ten prisijungti tie ir prisijungė.

Dėl autorių nagrinėjimo tai yra labai gerai, nes nežinant fotografijos istorijos sunku suprasti ir tų autorių darbus ir pamatyti kitų fotografijose kas buvo norima perteikti ir kodėl. Ir Moną Lizą sunku suprasti nežinant to meto istorijos ir autoriaus indėlio į ją O kai žinai ir vis tiek nepatinka, tai jau bent gali pagrįsti kodėl.

Va tokia mano nuomonė. Sėkmės darbe, tikiuosi dar kada nors pasirodysiu čia

Logiška. Ačiū.
Man labai patinka bendrauti su žmonėmis, mąstančiais ir turinčiais savo nuomonę, net nebūtinai teisingą Tiesą surasime kartu.

*Apie Viktoro temą labai gerai parašė Smiltis. Aš visisškai pritariu tam.
*Apie autorių pristatymą. Tarkim, kad pirmas blynas visada būna prisvilęs. Edwardą Westoną aptarinėjam taip, kaip pradėjom aptarinėti. O dėl tolesnio fotografų pristatymo galima pasitarti ir kartu visiems nuspręsti. Juk rašiau, nuomonės visų laukiamos.
*Ačiū už ruošiamus darbus. Nes savųjų nedaug rodei, o tikrai įdomu pasižvalgyti.
* apie techninius klausimus, paminėtus taisyklėse. To neišvengsim aišku, bet mūsų techniniai klausimai gali būti tarkim tokie, koks kilo Latoyai, o kaip Edward Weston išgavo tą juodą kontūrą aplink kūną? ir panašūs...

Norėčiau įkelti trumpą E.Weston biografiją. Iš anksto atsiprašau už galimas klaidas

Edward Weston
1886-1958


Edward Henry Weston yra amerikiečių fotografas, vienas f/64 grupės įkūrejų.
Gimęs 1886 metų kovo 24 d, Ilinojaus valstijoje. 16-ojo gimtadienio proga gavęs pirmąjį savo fotoaparatą pradėjo fotografuoti Čikagos parkuose, o taip pat tetos fermoje. Greitai sulaukė pripažinimo ir jau po metų, 1903 Čikagos Menų Institute surengė pirmąją savo parodą.
1906 Weston persikraustė į Kaliforniją, kur nusprendė likti ir siekti karjeros fotofrafijos srityje.
1910 metais atidarė pirmąją savo fotostudiją, taip pat rašė straipsnius keliems žurnalams apie netradicinius portretų fotografijos metodus.
1922 pasirinko tiesioginę fotografiją ( straight photography) vietoj piktorializmo. Vėliau išgarsėjo kaip ''preciziško ir tikslaus pateikimo pradininkas''.
Nuo 1927 Westonas daugiausiai kure niu, taip pat still life ir peizažų fotografijas. Po keletos parodų New York mieste, 1932 metais Weston kartu su Ansel Adams, Wikkard Van Dyke ir kitais įkūrė Grupę f/64 .
Nuo 1937m E. Weston'ą rėmė Solomon R. Guggenheim Fondas. Pažymėtina, kad Watson buvo pirmasis šio Fondo remiamas fotografas.
Paskutines savo fotografijas E.Weston, jau kankinamas Parkinsono ligos, sukūrė 1948 metais, Point Lobos State Reserve.
Mirė 1958m sausio 1d., savo namuose Kalifornijoje, būdamas 71.

Edvard Weston pripažintas vienas geriausių XXa. fotografų.

Wyshnia, ačiū už trumpą biografiją. Vistik nors trumputę, bet pravartu perskaityti, nors galbūt iškart ir pasimirš. Sekančius fotografus stengsimės aptarinėti arba pristatyti išsamiau, kaip jau buvo pasiūlyta, gal vienas, du iš mūsų per dvi tarkim savaites ieško info, o paskui pristato. Pasiūlymas tik.

Aš bandžiau skaitinėti internete truputuką ir ieškoti nformacijos kaipgi Westonas išgavo tuos juodus kontūrus (Latoza įkėlė vieną foto su pavyzdžiu). Man tie kontūrai labai priminė Man Ray portretuose esamus kontūrus, todėl iškart pradėjau ieškoti info apie soliarizaciją. Kai kur minima, kad Weston kontūrus išgaudavo ir tinkamai panaudojęs šviesą, bet taip pat tarkim tamsiame kambaryje: ant popieriaus lapo eksponuojamas negatyvas, tada dalinai ryškinamas, sekundėlei apšviečiamas popierius, na tarkim kišeniniu žibintuvėliu, ir tada tęsiamas ryškinimas. Įdomus procesas. Norėsiu tai pati išbandyti.
Galiu ir klysti dėl tų kontūrų, gal jūs rasit, kad jie buvo kitaip išgaunami. Kaip jau kas rašė, diskutuodami atrasime tiesas

Vis dar norėjau paklausti ar norėtumet ruoštis pirmiems namų darbams.
*Tiesiog pristatyti vieną arba (jei turima kelias idėjas) kelis darbus, kuriuose atsispindėtų kažkokie elementai būdingi Weston fotografijoms

Rašiau žinutę, bet teko nutraukti tarnybos reikalas, vistik darbe sėdžiu tai rašau iš naujo:

* dėl to kuo skirsis ši tema nuo Victor, lygiai tą patį rašiau, ką jau paminėjo Smiltis.. Tai Victoro tema ir ji išsirutuliojo ta linkme, kad likome su tavim, Sillwio, dviese. Ta tema tikrai šauni, ir jo sprendimu ji tapo kaip parodomosios pamokos, o čia kaip tikiuosi bus forumas, diskusijos, klausimai/atsakymai, darbų aptarimai, čia nėra mokytojų ir kaip Desiree pasakė: bet dvi galvos, geriau nei viena

* Dėl diskusijos apie fotografus, tai manau pradžia lai būna tokia, kaip pasiūlė Desiree, vėliau viskas vyks sava tėkme, vienaip ar kitaip

* technika tikiuosi bus aptariama, bet nebe tame lygyje kaip buvo anoje temoje. gal tarkim bus nagrinėjamos apšvietimo gudrybės, kompozicijos pasirinkimas ar panašiai.

Na žodžiu gal ir kartojuos, bet įsivaizduoju taip

Pirmiausia noriu prisistatyti
Fotografuoju jau seniai. Galvoti ką, kaip ir kodėl fotografuoju pradėjau tik šiais metais.

Devynis metus mokiasi dailės mokykloje. Tačiau pagal išsilavinimą ir profesiją esu 100% tiksliukė. Taip iki šiol blaškausi tarp technologijų ir meno. Ir labai susidomėjau fotografija.

Kadangi rimtai fotografuoju tik neseniai, darbų turiu dar labai nedaug, todėl prisitatymo darbus dėsiu po vieną.

Pirmasis - jums jau matyta "Mergina su lanku". Nuotrauką pakeičiau - pridėjau daugiau erdvės, o kadangi programiškai viską dariau per naujo, šiek tiek pasikeitė ir apdirbimas.

labas. Štai ir atskleidei mažutę paslaptį. Aš pažiūrėdavau į tavo darbus ir tyliai pamąstydavau, kad rodos pieši, o ne fotografuoji.
"Mergina su lanku" man jau iš anksčiau patinka. Visų pirma pati idėja. Labai vykusiai perteikta anų laikų atmosfera. Patinka ir pati kompozicija. Tas balansas rodos ne tik iš paliktos erdvės kairėje, bet ir dešinė ranka rodos prilaiko ne tik lanką bet ir pačią fotografiją. Patinka ta pati pasukto veido, menamo žvilgsnio bei lanko kryptis. Norisi tik didesnės foto. Didesnė ir veiktų stipriau.
Tiesa, kažkodėl atrodo, kad ši foto juostelinė. Skaitmeninis pavidalas jai nelabai tinka. Norisi tokio švelnaus jb, kaip tik piktorializmo.

Desiree nuotraukas irgi aptarsiu po vieną



Nuotaika liūdna. Žiedas dar nenuvytęs, bet vystantis. Man tai sukelia slogumo atmosferą, priverčia susimąstyti kad laikas nestovi vietoje. Visagalis ir nenugalimas. Apie kompoziciją - baltas žiedas auksiniame pjūvyje, išryskintas tamsesnio fono. Lapelių eilė taip pat maždaug auksiniame pjūvyje, išryškinta kiek šviesesnio fono. Lapų aštrūs kampai kontrastuoja su švelniomis žiedo linijomis. Gėlės kotelis pesimistinėj diagonalėj dar labiau suteikia nuotraukai depresyvumo.

Tavo komentaras paskatino prisiminti, kad labiausiai sekdavosi piešti paprastu pieštuku, ir grafika su juodu tušu ant balto lapo. Ta mergina savo šviesiais tonais tikrai primena pieštuku nupieštą darbą.


Nelabai supratau ką turi galvoje sakydama kad skaitmeninis pavidalas nelabai tinka. Kad reiktų šią nuotrauką atspausdinti ant popieriaus? Tikriausiai taip ir padarysiu, bet nesu iki galo tikra dėl kadravimo ir apdirbimo.

hmm, dabar pati mąstau ar vistik nesu užsiciklinusi ties juostele. Bet norėjau pasakyti, kad jei ši nuotrauka būtų fotografuota į juostelę, nesvarbu jb, spalvotą... vaizdas automatiškai būtų kitoks. O gal čia tiesiog nelabai tinka pasirinktas apdirbimas.

ir ačiū už komentarą mano rožei. Pati linkusi manyti, kad ji vis tik viena iš silpnesnių gėlių serijoje. Bet kaip jau rašiau, kol kas turiu suruošti dvylika foto, o paskui jau turėsiu laiko perfotografuoti gėles. Norėčiu žaismo su šviesa. ir galbūt spalvų. o gal ir ne.

Tikiu kad juostelė "piešia" kitaip. Tačiau aš dar to nematau. Bent artimiausiu metu ketinu naudoti tik skaitmeną. Apdirbimas ir man čia kliūna, reiktų daugiau pasižaisti su PS, gal kada ir prisiruošiu.

Apmąsčiau antrąją Desiree nuotrauką
Jei pirmoji man buvo "laiko nenugalimumas" tai antroji - "nuolankumas". Gal ir per tiesmukiškai interpretuoju, bet ta nulenkta galvelė, suspausti žiedlapiukai rodo įtampą, nedidelę baimę ar jaudulį, atsidavimą.
Labai gražiai išnaudota tulpių kotelių lankstumas Nelabai žinau daugiau gėlių kurios taip lanksčiai nusilenkia. Kotelio lenkimosi linija harmoningai atsikartoja žiedo formoje. Šioje nuotrauje man patinka apšvietimas, puikiai suteikiantis gėlei formą. Kiek įžiūriu šoninis/kontrinis iš dešinės. Man čia kiek trūksta ryškumo.

Einu galvoti apie trečiąją.