Man po abiejų gimdymų atmintis kaip pas vištą pasidarius buvo. Tik pradėjus dirbti po truputį viskas į vėžes susistato. Matyt kuo ilgiau su vaikiuku būni namie, tuo ilgiau tas laikinas užmaršumas laikosi.
Atmintis ir mano diiidele problema. Jau beveik 3 metai po antro gimdymo, o jos nulis!
Nemanau, kad jos sugrizimas butu susije su sedejimu namie. Dirbau visa laika, negana to isgerta kalnas visokiu vitaminu ir papildu. Bet naudos jokios! Kaip as sakau, dabar ne tai kad uzsirasineju viska, bet dar turiu atskirai uzsirasyt, kur ir ka uzsirasius esu.
Tiesa, paskutiniu metu viskas lyg ir taisosi, bet tokiu vezlio zingsniu, kad greitai sulauksiu senatvines sklerozes, dar pogimdyvines neatsikracius!


Tiesa, paskutiniu metu viskas lyg ir taisosi, bet tokiu vezlio zingsniu, kad greitai sulauksiu senatvines sklerozes, dar pogimdyvines neatsikracius!
QUOTE(Akva @ 2008 07 11, 09:04)
Atmintis ir mano diiidele problema. Jau beveik 3 metai po antro gimdymo, o jos nulis!
Nemanau, kad jos sugrizimas butu susije su sedejimu namie. Dirbau visa laika, negana to isgerta kalnas visokiu vitaminu ir papildu. Bet naudos jokios! Kaip as sakau, dabar ne tai kad uzsirasineju viska, bet dar turiu atskirai uzsirasyt, kur ir ka uzsirasius esu.
Tiesa, paskutiniu metu viskas lyg ir taisosi, bet tokiu vezlio zingsniu, kad greitai sulauksiu senatvines sklerozes, dar pogimdyvines neatsikracius!


Tiesa, paskutiniu metu viskas lyg ir taisosi, bet tokiu vezlio zingsniu, kad greitai sulauksiu senatvines sklerozes, dar pogimdyvines neatsikracius!



man tai irgi atmintis šlubuoja, sudėtinga ką nors įsidėmėt ar dėmesį ties kokiu dalyku sukoncentruot (nuolat vairuodama pamatau pėstyjį, kai tas jau vos ne ant kapoto lipa
nematau jų, nors tu ką...)
bet šiaip, galvoju, čia visas tas marazmas daugiau ne dėl gimdymo, bet dėl nuolatinio neišsimiegojimo, nes lygiai tas pats būdavo ir kai studijavau.




bet šiaip, galvoju, čia visas tas marazmas daugiau ne dėl gimdymo, bet dėl nuolatinio neišsimiegojimo, nes lygiai tas pats būdavo ir kai studijavau.
Man sunkiai su atmintim... nežinau nuo ko čia taip, gal tik sutapimai dėl nėštumų ir gimdymų...

pas mane irgi su atmintim problema, bet as uzmirsdavau ir pries gimdyma, tik gal kiek maziau, bet va su isisblaskymu, tai siaubas, sian ploviau sikpuodi, tai vandeni vietoj to, kad ispilt i kolzeta supyliau i siuskliu deze
daiktus pasidedu taip, kad rasciau, tai paskui dar ilgai ieskau


Labutės,
Man jau šeštas mėnuo eina po gimdymo , dirbu ketvirtas mėnuo. Atrodo, kad atmintis buvo sugrįžusi ir viskas susitvarkė. O jau koks pusė mėnesio kaip vėl košmaras...
nieko neatsimenu, o rašytis beprasmiška, pamirštu, kad užsirašiau. Pamirštu kur pasidėjau ir taip be galo... Dabar nerandu savo vairuotojo pažymėjimo
Namus visus iškuičiau, nors visada dedu į vienintelę vietą, o nėra
Nebejuokinga. Duris užrakinu darbe ir grįžtu, nuo pusiaukelės į namus, patikrinti ar tikrai užrakinau.Siaubas tikras.
Man jau šeštas mėnuo eina po gimdymo , dirbu ketvirtas mėnuo. Atrodo, kad atmintis buvo sugrįžusi ir viskas susitvarkė. O jau koks pusė mėnesio kaip vėl košmaras...





Jeeetus, galvojau, kad as cia viena tokia isvistejusi nestumo metu. gerai, kad nepamirstu kvepuoti... o univiere egzaminus laikydavau medziaga perskaiciusi vos viena karta, o dabar... ech, gal kada sugris mano atmintis

QUOTE(Ruggiagele @ 2008 07 30, 16:32)
Jeeetus, galvojau, kad as cia viena tokia isvistejusi nestumo metu. gerai, kad nepamirstu kvepuoti... o univiere egzaminus laikydavau medziaga perskaiciusi vos viena karta, o dabar... ech, gal kada sugris mano atmintis 

Situacija identiška

sveikos,
maždaug po pusės metų, po gimdymo, aš patapau personažu iš vaikystės laikų rusiško eilėraščio - Nikodemu Vaškiu, tipo - dedasi kepurę, žiūri - čia keptuvė, Vai koks išsiblaškės, Nikodemas Vaškis...
Išeidavai į parduotuvę apsipirkti, o nuėjusi nebežinodavau, ko man reikia, nusipirkdavau kažko, o grįžus, pamatydavau, kad ne to
Aišku, pirmas sprendimas - lapelis su sąrašu, namuose - lapeliai, su reikalingais padaryti darbais, atmintinės su vizitais pas gyd ir pan.
Blogiausia, kad aš matinau (čia turiu omeny, ne blogai, kad maitinau, o pats faktas
), tad negalėjau vartoti kažkokių vaistų. Vaistininkė pasiūlė pirmiausia išbandyti kažkokius maisto papildus (gal memosan, gal dar kažkokius, jie man visi panašūs, su savo pavadinimais) ir, jei šie nepadės, tada pagerti kursą plečiančių, kad smegeninė geriau deguonimi būtų aprūpinta. Nžn ar sutapimas, ar iš ties tie papildai kažkiek padėjo, bet sugėrusi visą buteliuką, taip žiauriai nebeužsimiršinėdavau...
Dabar auginu antrą ir bijau, kad tai nepasikartotų, nes, žinote, vargina... Kas įdomiausia - aš niekada nepamiršdavau, kada vaikus pamaitinti, kur nuvesti, iš kur, kada pasiimti, kas, kaip, kur, kada su jais vyks, bet save visiškai buvau apleidus...
Gal ir jūs nepalikite visko savieigai, nes faktas, kad ta atmintis grįš, bet klausimas - kaip greitai
maždaug po pusės metų, po gimdymo, aš patapau personažu iš vaikystės laikų rusiško eilėraščio - Nikodemu Vaškiu, tipo - dedasi kepurę, žiūri - čia keptuvė, Vai koks išsiblaškės, Nikodemas Vaškis...
Išeidavai į parduotuvę apsipirkti, o nuėjusi nebežinodavau, ko man reikia, nusipirkdavau kažko, o grįžus, pamatydavau, kad ne to

Blogiausia, kad aš matinau (čia turiu omeny, ne blogai, kad maitinau, o pats faktas

Dabar auginu antrą ir bijau, kad tai nepasikartotų, nes, žinote, vargina... Kas įdomiausia - aš niekada nepamiršdavau, kada vaikus pamaitinti, kur nuvesti, iš kur, kada pasiimti, kas, kaip, kur, kada su jais vyks, bet save visiškai buvau apleidus...
Gal ir jūs nepalikite visko savieigai, nes faktas, kad ta atmintis grįš, bet klausimas - kaip greitai

Tikiuosi, kad ir mano atmintis sugris, nes dabar tai
.

Atmintis tragiška.. Kad ir neseni įvykiai.
Dariau savo MB arbatos.. užpyliau ir nepamenu, ar cukraus prieš tai įbėriau. Galvoju, kad ne. Įbėriau kaip visad 2 šaukštelius. Apsisuku.. Atnešu į kambarį ir vėl nežinau - pyliau ar ne. Dėl viso pikta įberiu dar vieną ir sakau - jei trūks, pats įsipilsi.
Po pirmo gurkšnio MB ir sako.. Saldesnės arbatos gyvenime negėriau (viso - 5 šaukšteliai cukraus)
Dariau savo MB arbatos.. užpyliau ir nepamenu, ar cukraus prieš tai įbėriau. Galvoju, kad ne. Įbėriau kaip visad 2 šaukštelius. Apsisuku.. Atnešu į kambarį ir vėl nežinau - pyliau ar ne. Dėl viso pikta įberiu dar vieną ir sakau - jei trūks, pats įsipilsi.
Po pirmo gurkšnio MB ir sako.. Saldesnės arbatos gyvenime negėriau (viso - 5 šaukšteliai cukraus)
