Nu jo...diskusija, kaip čia pasakius, mūšio laukas

bet, kadangi skirta ir pasipasakojimams, tai parašysiu: maitinau savo pirmagimę iki 14 mėnesių ne tik dienomis, bet ir naktimis, nei akimirkos nebuvo, kad gailėčiausi, jausčiausi pririšta (maitindama kas dvi valandas), nė karto neaplankė mintis apie krūtinės grožį. Gulėdama paskutines savaites po lašelinėmis iki gimdymo aš naktimis kankinama nemigos meldžiausi, kad tik turėčiau pieno ir kuo ilgiau. Kai į trečią dieną po gimdymo užsidegė krūtinė, ašarodama skambinau mamai, ką daryti , vaiką maitinti reikia, o krūtys raudonos, akmeninės ir iki bambos ištinusios - du kopūsto lapai, medus ir pientraukis išsprendė problemas per vieną naktį. Suskilinėjo speneliai - yra Garmastano tepaliukas, yra dar bent kelios priemonės, kompresiukai dabar nauji kažkokie atsiradę...tai tikrai nėra priežastis nemaitinti, maximum dvi savaitės su naujagimiu kantyrbės ir susitato viskas į vėžias, mažiukas išmoksta teisingai paimti krūtį, mama išmoksta maitinti ir susitvarkyti su pertekliais

kai nutraukiau maitinimą, porą savaičių vaikčiojau kaip maišu trenkta, nes pasiilgdavau mažylės žvilgsnio, švelnučių delniuko pakabinusio papulį ir šelmiškos šypsenos, kai soti atsitraukdavo nuo krūties arba grybšteldavo skaudžiai dantukais

tai tos akimirkos, kurių bent jau aš visada ilgėdavausi ir teikdavo didžiausią malonumą. Jei ne motinos pienas, 10 mėnesių mergytei Rota virusas būtų buvęs mirtinas, nes negėrė nieko, o lašelinių pastatyti nebuvo į ką dėl didelio karščiavimo, o pieną traukdavo iš dantų nepaleisdama kelias paras...pasveiko!
Šiai dienai laukiuosi antro mažylio ir jau dabar laukiu tų intymių akimrkų su juo, kad tik kuo ilgiau galėtume pasidžiaugti vienas kitu, jis mano pienuku, aš jo emocijomis

tai pats nuostabiausias ryšys tarp mamos ir vaiko. Negaila man nei krūtinės, nei figūros, nei bemiegių naktų, niekada nevaikčiojau dėl maitinimo nesikirpusi, nepasidažiusi ar nesuspėjusi į parduotuvę

šitie visi grožio ir nenoro argumentai yra niekiniai, bet kiekviena sprendžia kas
jai geriau

nepykit jei per daug moralės, bet čia tik mano nuomonė