Nuostabus rugpjūčio vakaras, maždaug 6 valanda vakaro. Atsibudau, nes mano šuo laižė man veidą ir po truputėlį inkštė. Išvakarėse buvau audringame baliuje, kur buvo vartojami gyvybei pavojingi alkoholio kiekiai.Atsimerkiau. Šuo tęsė savo užsiėmimą. Jaučiausi lengvai pagiringas.
Ką dar galėčiau pridurt? Iki šio momento Andžela buvo kliova mergička...
Papasakosiu tikrą istorija, pasakojo draugas. Sorry tik nelabai tiksliai atsimenu viską Žodžiu buvo taip, kad pakeliui į gimtadienį kažkokioj sodyboj, jį sustabdė mentas, kuris po kiek laiko atsirado tam pačiam gimtadieny kaip ir draugas. Draugas jau įkalęs, sugalvojo kad reikia mentą užkalbint. Žodžiu prisėdo prie jo, pradėjo kalbėt, paskui klausia: -Kodėl tu pasirinkai būtent šita profesija? Mentas tyli. Draugas: -Nu papasakok kokių savybių reikia kad galėtum dirbt policijoj? Koks turi būti? Mentas sako: -Nu aš tau nesakysiu, atspėk pats. Iš N raidės. Draugas galvojo, siūlė visokius variantus nuo nuoširdumo iki naglumo ir nachališkumo. Vistiek neatspėjo, pasidavė: -Nežinau tikrai,neatspėsiu. Nu pasakyk koks turi būti? Mentas baisiai savim patenkintas: -eNteligentas!
Čia mano vyro nutikimas. Ilgai krizenau, o dabar prisiminus ir vėl juokas ima, gal labai lakią vaizduotę turiu Mes su anyta ir mažium išvažiavom į parduotuvę, o MB palikom namuose relaksuoti, filmą pasižiūrėti ramybėje. Pasivaikštinėjom, nesiskubinom. Grįžus namo MB pasitinka: -Kas paliko puoduką su mažiaus sysium vidury kambario?!!! -Ups, o ką -Pasiruošiau šokoladą, užsikaičiau vandens ir nuėjau žiūrėt filmo. Išgirdęs, kad vanduo užvirė, norėjau greitai nubėgt kavos pasidaryt. Įlipau į mažiaus puoduką, tėškiausi ant žemės galva beveik į stalo kampą. Mažiaus stiklinė su sultim apsivertė ir išsiliejo. Gavau išplaut kambarį, susemt sultis, jei dar būčiau šokoladą sulaistęs, tai visai būčiau pasiutęs.
Čia mano vyro nutikimas. Ilgai krizenau, o dabar prisiminus ir vėl juokas ima, gal labai lakią vaizduotę turiu
Mes su anyta ir mažium išvažiavom į parduotuvę, o MB palikom namuose relaksuoti, filmą pasižiūrėti ramybėje. Pasivaikštinėjom, nesiskubinom. Grįžus namo MB pasitinka:
-Kas paliko puoduką su mažiaus sysium vidury kambario?!!!
-Ups, o ką
-Pasiruošiau šokoladą, užsikaičiau vandens ir nuėjau žiūrėt filmo. Išgirdęs, kad vanduo užvirė, norėjau greitai nubėgt kavos pasidaryt. Įlipau į mažiaus puoduką, tėškiausi ant žemės galva beveik į stalo kampą. Mažiaus stiklinė su sultim apsivertė ir išsiliejo. Gavau išplaut kambarį, susemt sultis, jei dar būčiau šokoladą sulaistęs, tai visai būčiau pasiutęs.
iki asaru su sysiuku mum panasei buvo.dukra megeja padarius ka i puoda prasyt,kad parodyciau.zodziu padaro mergina sysiu.as nesu ispilt.ji lekia saukdama mama palauk parodyk susipina kojos griuna uzkliudo puoduka.aisku ispila.dabar kai pamastau gerai,kad ten ne rimtas reikalas buvo
Dvi jaunos moterys nusprendė paįvairinti savo laisvalaikį ir apsilankyti naktiniam klube vienos be vyrų. Visą naktį linksminosi, nemažai išgėrė ir paryčiais grįžtant namo abi prispaudė gamtinis reikaliukas. Aplinkui nebuvo tualeto, tik vietinės kapinaitės. Kadangi daryti nebuvo ką, merginos tupė ir darė ką jau privalėjo tokioje situacijoje. Baigė reikaliukus apsižiūrėjo, kad neturi kuo nusišluostyti. Pirmoji nusišluostė su savo kelnaitėmis ir jas išmetė. Antrajai pagailo vyro dovanotų brangių kelnaičių, todėl panaudojo juostą nuo vieno iš vainikų. Kitą dieną susitiko jų vyrai. Vienas ir sako: Ne, taip tęstis toliau tikrai negali. Mano žmona vakar grižo visiškai girta ir dar be kelnaičių! Kitas jam atsako: Čia tai dar nieko. Maniškė vakar grižo su kelnaitėmis, bet taip pat visiškai girta, o jos tarpkojy radau juostą, ant kurios buvo užrašas: "Mes tavęs niekad nepamiršim. Tavo draugai - ugniagesiai savanoriai ***
Papildyta: Kaimo mergina istoja i Vilniaus Universiteta. Mokyti medicinos. Apsigyvena, aisku, studentu bendrabutyje. Po kokio menesio jos aplankyti atvaziuoja mama. Na, zinoma, iskart pamato, koks bendrabutyje darosi bardakas. Dar prie bndrabucio duru pamato kazkokius besimusancius vyrukus, issikvietusi lifta, pamato jame besimylincia porele, o jau prie dukters duru aptinka be samones gulinti girta studencioka. Vos uzejusi pas dukra, paklausia: - Kaip tu gali cia gyventi! Tave gi cia gali isprievartauti! - Mama, - atsako mergina, - tu gi zinai, kad as cia auginu katina. Tai va, kai kas uzeina, as parodau ji sveciams ir papasakoju apie tai, kaip pati ji iskastravau... ***
Mokslininkai, kasineje Egipte, atrado kazkokia brangiai ispuosta mumija, taciau niekaip neistenge issiaiskinti, kas tai per mumija is tikro. Eme kviestis zymiausius pasaulio egiptologus, taciau veltui: niekas negalejo pasakyti nieko konkretaus. Galu gale kreipesi i rusus. Rusu mokslininkai apziurejo mumija, pasikrapste galvas ir pasiule kreiptis i KGB - tie, atseit, gali pasinaudoti naujausiomis, slaptomis technologijomis. Po kiek laiko atvyko KGB specialistai, nesini lagamineliais, ir paprase palikti juos su mumija vienus. Praejus valandai, KGB specialistai isejo ir tare: - Tai faraonas Amenosas Menotohepas keturioliktasis! - O kaip jus nustatete? - Nustebo mokslininkai. - O mes nenustatinejome, - atsake KGB specialistas, - jis pats prisipazino!
*** Viena maza ir labai pikta mergaite sako savo ne itin graziai klasiokei: - Jei tu nakti, tamsiame tusciame parke, sutiksi penkis girtus vyrus, zinai, ka jie su tavim padarys? - Nezinau, o ka? - Nieko!!!
*** Mokykla. Mokytoja klasei: - vaikučiai ryt labai svarbus kontrolinis darbas, be rimtos priežasties net negalvokit nepasirodyti. Petriukas: - mokytoja, o visiškas seksualinis išsekimas pakankamai rimta priežastis? Mokytoja: Ne, Petriuk, galėsi rašyti kaire ranka!
Antanas miega ir sapnuoja, jog numire, pateko i savo paskutini teisma, o ten Dievas ir sako: -Nu ka Antanai, nelabai jau taip ir pavyzdingai nugyvenai gyvenimeli, negaliu taves ileist i roju, teks tave grazint atgal i gyvenima, kad ispirktum savo nuodemes. Bet gyvensi budamas ne zmogumi, o vista, ir turesi saziningai deti kiausinius, kad galetum grizti ir amzinybe leisti rojaus soduose.
Spragtelejo pirstais ir Antanas atsitokejo tvarte, budamas vista. Suprato, jog privalo deti kiausinius, bet zinoma, net neismano kaip tai daryti. Klausia savo kolegu: -Klausykit seses, kaip reikia deti tuos kiausius gal pamokinsit? Vistos sako: -Tai kad nera ko cia mokint, steni ir tiek, kiausiniai patys islenda. Nu ir emesi Antanas darbo - stena, stena, raudonis veida musa, prakaitas pila... Tik kad isgirs virs saves zmonos balsa! -Antanai, Antanai - rupuze tu, paziurek - VISA LOVA PRISHIKAI!!!
Pasakoja medžiotojas - Aš esu medžiotojas. Susiruošiau kartą į medžioklę, paėmiau šautuvą, šunį, einu per mišką, žiūriu tiesiai virš manęs antis skrenda. Aš, aišku, apsidžiaugiau, šaukiu: Antis! Nusitaikiau, galvoju, tuoj kaip drioktelėsiu!
Pasakoja šautuvas. - Aha, prisitaikė jis, kaipgi. Galvojo, driokstelsiu aš... Aš ir driokstelėčiau, jei tik būčiau medžioklinis. O kaip aš jam driokstelsiu, jeigu esu žaislinis? Kaip mokėjau, taip ir driokstelėjau... sąžiningai jums pasakysiu nelabai garsiai išėjo.
Pasakoja medžiotojas. - Nelabai labai jau švelniai pasakyta. Aš iš pradžių apskritai pagalvojau, kad užsikirto. O paskui žiūriu antis krinta!
Pasakoja antis. - Šiaip tai aš ne antis, aš varna. Skrendu kartą savais reikalais, niekam nieko blogo nedarau... Staiga girdžiu, kažkoks senis rėkauja, mane antimi šaukia. Pamaniau, komplimentą man nori padaryti. Įsižiūrėjau, o jo rankoje žaislinis šautuvas. Nusprendžiau, kad jis nori su manimi pažaisti ir nutariau priskristi arčiau.
Pasakoja medžiotojas. - Žiūriu krenta. Pataikiau, reiškia. Pagalvojau, kad nukris, va tuojau, ir velnią ją surasiu. O paskui prisiminiau, kad su šunimi einu ir sakau jam: fas.
Pasakoja šuo. - Aha, tikrai, girdžiu fas jis man sako. O juk aš ne šuo, aš katinas. Dar kai mane į medžioklę pakvietė pagalvojau, kad jis mane su kažkuo supainiojo, bet atsisakyti kažkaip nepatogu buvo.
Pasakoja medžiotojas. - Žiūriu, nekruta mano šuo. Sakau jam tau lietuviškai liepiama - FAS!
Pasakoja šuo. - Na, apie lietuvių kalbą jis aišku nusikalbėjo... Bet vis tiek supratau, kol į tą jo fas nesureaguosiu neatsikabins. Pažvelgiau aš į dangų, matau antis kaip skrido, taip ir skrenda. Net jeigu jis laiko mane šunimi, tai kur jis matė skraidančius šunis???
Pasakoja medžiotojas. - Čia aš ir pats į dangų pažvelgiau. Matau blogai krenta mano antis. Lėtai. Turbūt ne iki galo aš ją nušoviau. Griebiu šautuvą...
Pasakoja šautuvas. - Aha, griebia jis mane, kaipgi... spaudžia gaiduką... aš, aišku, stengiausi, bet ką galiu padaryti, jeigu mano kulkos guminės?
Pasakoja antis. - Aš jau visai arti priskridau. Nutūpiau ant šakos ie sakau jam: Na ką gi, pažaidžiam, jeigu jau pašaukei.
Pasakoja medžiotojas. - Žiūriu antis ant šakos nukrito ir sako: Karrr.... O mano šuo jai atsako: Miauu... Pamaniau, kad iš proto kraustausi... Griuvau ant žemės, už galvos susiėmiau ir užmigau. Po kelių valandų prabundu: vienoje pusėje žaislinis sūnaus šautuvas mėtosi, kitoje pusėje kašaras žmonos, o ant šakos varna tupi. Ir galva nuo pagirių plyšta. O juk aš ir šiaip visai ne medžiotojas.
Nepakartojamas 
.Juokiausi su asaromis,nuotaika nerealiai pakele
