Vyro pinigai

O man tai ramu ir galva aukštai, kai turiu gebėjimų užsidirbti man (jei reiktų ir vaikams) reikalingus pinigus. Tada nei slaptų fondų labai reikia, nei kažkokių tai papildomų garantijų iš kažko. Nemanau, kad tie "slapti" fondai tokie dideli, kad padarytų reikšmingą įtaką ilgalaikėje perspektyvoje, todėl jiems išsisėmus moteris, neturinti gebėjimo dirbti ir užsidirbti, liks toje pačioje "skylėje", kurioje būtų buvusi ir be to fondo. Na, gal tik palikimo momentas lengvesnis.

Žinoma, gyvenime - milijonas situacijų, tačiau mes renkamės kaip gyventi su tuo, ką turime. Ir aš asmeniškai renkuosi susitarimą ir veiksmų derinimą bei gebėjimą išgyventi be sponsoriavimo. Jei rinkčiausi būti išlaikoma vyro (tfu tfu tfu ), tai iš anksto susitarčiau, kokia pinigų suma bus man ir mano (nu tipo atlyginimas), nes prašyti ant pėdkelnių būtų žiauriau nei žiauru. Jei neitų susitart, eičiau darbo dirbt (ir nereik tik pasakų, kad kartais neįmanoma - viskas įmanoma, jei noro, sveikatos ir galva ant pečių yra, tada ir vaikai, ir namai netrukdo).

[SIZE=7]


Subjektyvi, ne. Moonte ne Molė
Man iš vis nesuprantama, kaip šeimoje gali būti atskiri biudžetai, skolinimasis vienas nuo kito, slėpimai.
Na jei nėra šeimoje svetimų, tai koks gali būti pinigų slėpimas nuo savo?
Aš dar kartą kartoju, šeimoje yra problemos, ir pinigų slėpimas santykių tikrai nepagerins. Šeima turi aptarti pajamas ir išlaidas, abu turi turėti pinigų taip vadinamoms smulkioms ar kasdieninėms išlaidom, kad nereiktų vienam pas kitą prašyt ant kelnaičių ar cigarečių pakelio Netgi nedirbanti moteris turi žinoti , kokios yra šiandien finansinės galimybės šeimoje, turi turėti sąskaitą banke, kuria galėti disponuoti. Bet ne slaptai, o viską aptariant abiems partneriams. Santaupas juodai dienai turi turėti abu, ne tik moteris. Bet aš jau čia kartojuosi.

dėl to sutinku.
Tik pasikartosiu, kad ne visi vyrai yra linkę savo uždirbtais pinigais dalintis, tai jei jis nesidalina, kodėl turėčiau ir aš, ar ne? Ir taip, tai iškart apsprendžia poros vienybę, reiškia yra tarp abiejų nepasitikėjimas vienas kitu. Kur tai nuves, ir kiek toli, tai jau labai individualu, bet tokių porų yra ir net gyvuoja pakankamai ilgai nejausdami poreikio per pusę pjauti kiekvieną centą, o bendriems pirkiniams skaičiuoja kiekvienas savo dalį kaip žydai. Brrr... net nupurtė, bet taip būna...
Papildyta:

O nuo ko santykiai šiaip prasideda? Nuo bendrų investicijų 50*50 dydžio aptarimo? Investuoji sumą ir paskui žiūri kas per žmogus? Man jau čia truputį viduramžiais ir šablonais pakvipo, juk kiek yra tokių porų kai vienas (nebūtinai moteris) tuo metu nedirba, kitas išlaiko, jei tas išlaikantysis (jei tai moteris išvis amen) pastoviai groja ant nervų, pylina, tai aišku, kad tai silpnesnei pusei, kuri ir taip amžinoje nesaugumo ir įtampos būsenoje, norėsis apmąstyti anksčiau minėtą evakuacijos planą.
Papildyta:

Na tai šešėlinio fondo nedirbdamas ir nesukaupsi, iš kur paimsi pajamas pastoviems indėliams? Tiesiog kalbu apie tas moteris, kurios nelaimės atveju iš vienos algos pasitraukimo plano iš ugnies zonos įgyvendinti negalėtų. O tų situacijų kokių tik nebūna. Man kas nepatinka, tai vienpusiškas mąstymas, kad va tarkim aš puikiai gyvenu be jokio sponsoriavimo, bet žinau, kad yra ir kitaip gyvenančių ir nebūtinai tai dažytos barakūdos, kaip tik dažniausiai vargo pelės, ir santykiai ne visad puikūs ir idealūs su vyru, tai aš jas pateisinu, jei atsideda po kelis litus į kojinę.
Papildyta:

dėl santaupų sutinku, tik klausimas, ar jos būtinai turi būti bendros? Viename banke? O jei kuris vienas ims ir bankrutuos kaip koks ATA Snoras? Nežinau, kuo toliau tuo pati sau atrodau amžinai išsigandęs ir viskuo nepasitikintis žmogus, ir net nežinau kas turėtų atsitikti, jei kiekvieną savo uždirbtą litą deklaruočiau savo vyrui? Nebent dirbčiau jo įmonėje, bet tai labai menkai tikėtina....
Papildyta:

Dėl to tai sutinku.... Ne paslaptis, kad slidės tepamos jaučiant žiemą, matyt taip elgdamasis žmogus turi įtarimų, kad TAI gali nutikti. Juk prieš tam tikrus ženklus užsimerkti vien tam, kad "kurti idealių santykių modelį" nors įtari, kad gali nusvilti, yra kvaila.

Kodėl vienoje sąskaitoje ir kodėl vienam banke? Rašau, kad abu turi turėti, o kur jau jų reikalas. Beje, ar daugelyje šeimų gali sukaupti kiekvienas partneris juodai dienai po 100 tūkstančių Eur? Manau nedaugelis. O juk tokios sumos bankuose draustos.

Aš moku nuoma, jis sumoka visus komunalinius ir kitas sąskaitas, perku maistą ir aš, ir jis, taip pat jis perka viską ko reikia dukrytei, rūbus, avalynę. Kadangi jo lėšos oficialiai 4x didesnės nei mano, o dar gauna juodų pinigėlių, tai pasibaigus mano kompensuojamam darbo užmokesčiui (pašalpai), perveda arba duoda grynaisiais kiek reikia. Kažkaip viskas savaime vyksta, net nesitariam, taip gaunasi mums Nes jis žino mano pajamas, o aš jo.
Jis turi fondą, taupo, bet sutaupęs įgyvendiną kažkokį tikslą: išsilaikė kategoriją, paskui sukaupė mūsų atostogoms Dabar sėdi plikas Pradės vėl kažkam kaupti, įtariu kam, bet neskubu džiaugtis, kol negausiu patvirtinimo
O štai aš turiu slaptą fondą, apie kurį jis nieko nežino... Šiuo metu jame 80 lt Už dviejų mėn MB gimtadienis, noriu nustebinti
O jei rimtai, tai neturiu poreikio turėti juodos dienos slapto fondo, kadangi už savo šeimos galiu jaustis kaip už mūro sienos...

Aš irgi niekada neturėjau jokio slapto fondo, niekada neturėjau slėpti kažko, pinigai mūsų šeimoje yra bendri. Man ištiesų netgi sunku suprasti, kaip šeimoje gali būti - mano tavo ir t.t.

tai gerai, jei žmonės aptaria, kad namus jie išlaiko per pusę, taip sakant, tai koks čia dar slėpimas kiek ir ko liko kieno piniginėj. Noriu sakau noriu nesakau ir viskas. Jeigu gyventi pagal Moontės modelį. Užpildys viens kito deklaracijas ir sužinos.
Dėl vaikų, jei vaikai prisideda prie savo išlaikyumo, ir dar pasilieka sau- kokia čia vagystė?

Moontes modelis patogus tuo, kad ji faktiškai nebeturi vaikų po savo stogu, nebereikia rūpintis papildomais lavinimais, maitinimu, batais ir t.t. Nežinau kiek jis realiai pritaikomas jaunai ar pagyvenusiai sutuoktinių porai, kurie kartu gyvena, kartu valgo, kartu atostogauja, keliauja, kartu augina įvairaus amžiaus mažamečius ir vyresnius vaikus, būtent vaikus, gal dar studentus, kuriems reikia tėvų paramos, kartu išlaiko, remontuoja, perka būstus, kartu išlaiko ir perka automobilius, hobiai ten visokie, pramogos kartu, laisvalaikis, viskas kartu. Tai gi, čia labai toks specifinis modelis.

Man patinka skaityti specu isvadas apie Moontes modeli, beje kuris praktikuojamas daugiau nei 15 metu. Per ta laika isaugo sunus, ir globotiniai. Visi baige vidutine mokykla, sekanciais metais paskutinysis is globotiniu baigs studijas. Tagi. O siaip teskite, teskite.
Dar pasiurpinimui, Moontes vyras budamas tik sugyventiniu, ant jai priklausancios zemes uz savo lesas stato pastatus, tvarko gerbuvi ir t.t. ir t.t. Jokiu dokumentu, kad tai jo indelis, nuosavybe nera

Ir pagaliau, kiekvienas patoguma suvokia skirtingai, vienam patogu gyventi seimoje, kur yra pasitikejimas, kitam patogumai reikalingi tam, kad gvelbti is seimos. Ir visai nepriklauso koks seimos modelis, kaip skirstomi pinigai. Tai tik parodo, kad dvi skirtingos asabos, praktikuojancios skirtigus gyvenimo modelius Mole ir Moonte pasisako panasiai apie pasitikejimo nebuvima seimoje, pinigu gvelbima is seimos. Viska itakoja zmoniu dorove. Labai pritariu Hmmm parasytom mintim.

Truputį ne į temą. Mes irgi prieš kyšius, bet... kartą buvo tokia situacija, kad sirgo artimas žmogus ir būtinai reikėjo operacijos. Buvo leista suprasti, kad kol nepatepsim, tol nevažiuosim. Jei sirgtų Jūsų artimasis, ar laikytumėtės principo, ar vis dėlto nusižengtumėte? Na, jei tai būtų ne statybų, o gyvybės ir mirties klausimas ir laikas būtų ne Jūsų naudai?
Grįžtant prie taupymo, man svarbiau reikalui pribrendus vaikui batus ir pietus mokykloje nupirkti nei jaustis nesuteptai ir nepriekaištingai sąžiningai prieš vyrą. Kiekvienam savo.

Buvo laikas kai as pati persirgau sunkia liga, net tuomet niekas nedave kysio. Tiesa, vyras kiekvienais metais tam tikra diena gydytojui siuncia geliu puokste. Pati gi esu uz mokama gydyma.

Nesuprantu kam reikia dangstytis vaikais, o gal geriau ne gvelbti, o isigyti konkurencinga profesija, uzdirbti pingus ir buti nepriklausoma nuo blogo vyro. Taip, antras variantas yra sudetingesnis, reikalaujantis daugiau pastangu, nes lengviau virkauti ir piktintis neva nenusisekusiu gyvenimu, visuomenes abejingumu, neteisybe, PMS, gimdymu, klimaksu ir t.t. ir gvelbti is seimos.
Bet uz tat svari ir rami sazine svarbiausia, kaip Hmmm minejo, tas aukstai pakeltos galvos jausmas geriau, nei aukos vaidmuo. Bet kaip jus minejote kiekvienas renkasi ir nesa atsakmybe uz savo veiksmus.

Nelabai supratau, negi reikia pinigus slėpti nuo vyro, kad vaiką pamaitintum ? Tai kam tada toks vyras?
O sąžininga, svarbiausia, reikia būti ne prieš vyrą, ne prieš kažką kitą, sąžininga reikia jaustis prieš save Vaikai dažnai mato tuos slėpimus - "nesakyk tetei, kad daviau, nesirodyk ir pan". Kaip manot, kaip elgsis tokie vaikai užaugę?