QUOTE(Samarija @ 2012 09 05, 14:40)
Zinau viena seima. Vyras, kai gauna alga,
turi iskart kazkoki "atkata" zmonai atiduoti.Tai tas slepia nuo zmonos,kiek istikruju pinigu gavo
va čia tai žiauru. Suprask pats savanoriškai neįneša pajamų į šeimos biudžetą? Žmogus turi pats norėt prisidėt, kai prasideda "reikia" tada gali ramiai išsivaikščioti į skirtingas puses...

bet dar kartą patvirtina taisyklę, kad visokių šeimų yra.
Man keista, kad dažniausiai pasisakoma už šeimos ir santuokos išsaugojimą, už neskubėjimą skirtis, dabar temoje kategoriškai skamba maždaug taip: jei kyla noras "gvelbti" nuo šeimos
savo uždirbtus pinigus (ar dalį jų ir tai ne savo asmeninei naudai) tai nafik (atsiprašau) toks vyras, jei negali su juo dalintis paskutine duonos kriaukšle. O gal jis geras žmogus, tiesiog turi šiokių tokių
niuansėlių dėl kurių išmintinga būtų moteriai apsidrausti, bet šeimos draskyti neverta? Ar ne paradoksas?

Juokinga

Šiaip gerai būtų apsispręsti, nes kraštutinumų gamta nemyli. Nėra vien "muša, geria, per bobas eina" ir tik "puikus, padeda, myli, rūpinasi". Būna plati paletė tarpinių variantų. Na nebūna tik arba arba.
Pasikartosiu, nekalbu apie išskirtinai tokius pavyzdžius kai šeimos lėšomis yra piknaudžiaujama tik savo labui.
Ir dar vienas juokingas dalykas: jei jau taip iš peties mosikuojama paauksuota šeimos vėliava ir aukštom moralės normom, kurios kiekvienoje situacijoje skirtingom spalvom sušvinta, tai kodėl tada, jei gerai pamenu, viena forumietė atsidėjusi žėrė argumentus kodėl protinga būtų pakišti savo sūnaus marčiai vedybinę sutartį? Tai kur yra ta riba tarp mano ir tavo? Tai ar tikrai jau taip viskas kas mano tas ir tavo šeimoje? Ko tais abejoju. Nes kiekvienu atveju šeimos sudėtis labai skirtinga, pietų šalyse į šeimos sąvoką įeina keletas šeimų. Tai kaip tada?
Žodžiu moralas senas kaip gyvenimas: žmogaus pirštai į save lenkti, amen.
"I don't care what you think about me. I don't think about you at all." -Coco Chanel