Broliui jau 5 metukai su puse ir mes su tėtuku nusprendžiam, kad jau laikas būtų ir antram vaikučiui mūsų šeimoje. Deja, taip nusprendėm tik mes su tėtuku, bet ne tu...
Kiekvienas artėjantis į pabaigą ciklas teikė daug vilčių pamatyti nėštumo teste taip laukiamas II juosteles, deja, nei po pirmo, nei po antro, trečio ir kitų ciklų jų kaip nėra taip nėra. Bet mes tikėjom ir laukėm, nenuleidom rankų...
Lygiai po metų laukimo manyje užsimezgė nauja gyvybė - stebuklas, kuris buvo be galo trapus... Tos košmariškos 14 dienų iki nėštumo testo dienos slinko be galo lėtai, atrodė kaip amžinybė...Ir pagaliau birželio 28 dienos vakarą nėštumo teste pro užtinusias ir ašarotas akis pamačiau labai neryškų vaiduokliuką, savo svajonę...
Nėštumas praėjo gana sklandžiai, be jokių rimtesnių bėdų (nors buvo gydytojas, kuris gasdino dėl mazgo skydliaukėje, bet viskas praėjo skalndžiai). Su vyru ir sūneliu džiaugiamės vis augančiu pilvuku ir be galo ramiai spurdančiu jame mūsų stebuklėliu. Buvau apgaubta begaliniu rūpesčiu ir meile savo dviejų vyrų.
Gana ilgai mūsų lauktas stebuklas norėjo išlikti paslaptyje ir nerodė, ką turi tarp kojyčių. Vyras buvo įsitikinęs, kad ten dukrytė, o mano nuojauta tylėjo... Ir kai 27 savaitę, darydami 2D/3D echo sužinojom, kad ten tikrai pasislėpusi mūsų dukrytė, džiaugsmui nebuvo ribų. Vėliau mūsų dukrytė pagaliau pasirodė ir mane prižiūrinčiam gydytojui.
Nėštumo pabaigoje pradėjo mane pykinti, vėmiau, mano gydytojas dėl to sunerimo ir jis buvo teisus pasirodo mano kepenų veikla sutriko. Todėl gydytojas pasakė, kad termino nelauksim, gimdysim anksčiau. Tai buvo vasario 14 d.. Tada sutarėm, kad laukiam vasario 28 d., numatyto vizito pas jį ir jau spręsim, kada... Tik ir vėl taip nusprendėm mes, bet ne tu, mūsų stebukle...
Ketvirtadienį, vasario 22 d. apsilankiau kirpykloje Utenoje, susitvarkiau plaukus, antakius ir vakare grįžom namo į Vilnių. Nieko ypatingo nei jaučiau, nei nutuokiau.
Atsigulėm vakare miegoti ir kažkaip pirmą nakties prabudau nuo lengvų pamaudenimų. Pagalvojau, kaip ir iki šiol paruošiamieji Bet kažkaip gana dažni pasirodė man tie paruošiamieji. Pradėjau skaičiuoti kas kiek laiko - pradžioje buvo nereguliarūs, bet gal tik keli, po to žiūriu, kad jie man kartojasi kas 5 minutes O mano tašė taigi dar nesukrauta Tada apie 1:30 atsikėliau ir pradėjau ramiai sau dėliotis daiktus į ligoninę, rūšiavau iš lėto, niekur neskubėdama, užeidavo sąrėmis - palaukdavau, praeidavo - ir toliau dėjausi daiktus. Kažkur 2 valandą atsikėlė MB. Dar paburbėjo, kad kur aš buvau, kodėl tašės nesusikrovus Ir tada jau žiūriu, kad tie sąrėmiai jau kas 3 minutes ir vis stipresni. 2:30 sakau vyrui, kad gal visgi skambinkim jo broliui, kad atvažiuotų, pabus su vyresniuoju, o mes iki AK suvažinėsim, jeigu vyksta veikla, skambinsim gydytojui. MB dar palaukė 10 minučių, ir tada suėmė mane toks sąrėmis, kad oho... Po jo nebekilo jokių abejonių, kad tikrai veikla vyksta. MB paskambino broliui 2:40 min, po to iškart mano gydytojui, nes aš nuėjau į tualetą ir pamačiau kraujingų išskyrų. Gydytojas liepė važiuoti į AK ir iš ten jam paskambinti. Bet aš jau jaučiu, kad noriu kaku Sakau MB - vaikas jau man lenda Kaip tik pasirodė MB brolis ir mes su MB 2:50 pajudam iš kiemo. Lėkėm per Vilnių 200 km/h, kaip tyčia visur raudoni šviesoforai, bet jau vyrui jie buvo dzin. 3.00 skambinu į priimamojo duris, o man per kojas bėga šiltas šiltas vandenėlis. Duris atidaro apsimiegojusi sesutė, nes pasirodo tą naktį buvau pirma ir vienintelė gimdyvė AK. Jinai sako - einam paklausysim toniukų, paguldo mane, įkiša kažkokį apratą į ranką ir liepia spausti, kai pajausiu vaikučio judesį. Tai aš jai tada jau ir sakau - kokie dar toniukai, man vaikas lenda Jos atsakymas - ponia, jūs šitaip nejuokaukit. Aš jai labai rimtai atsakau - aš ir nejuokauju. Tada jinai metė visus tuos aparatus ir liepė lipti man ant kėdės, kol ateis gydytoja apžiūrėti. Nepamenu kaip, tik žinau, kad kaip kokia stirna užšokau aš ant tos kėdės ir atėjo gydytoja, kuri tik susiėmė už galvos ir sako vyrui - neškit greičiau ją į gimdyklą (aš net nespėjau persirengti apie dokumentų užpildymą jau ir kalbos nėra ). MB paėmė mane, pamenu dar sakė - oho, kokia sunki Čia buvo 3:05. MB paguldė mane ant gimdymo stalo, sulėkė gydytojai, ir aš jaučiu tokį skausmą, po kurio girdžiu MB žodžius į ausį - juodi ilgi plaukučiai kaip ir sūnaus. Laukiam sąrėmio, dar vienas stūmimas ir trečiu stūmimu mūsų stebuklas jau čia tik kažkodėl negirdžiu jokio riksmo - iškart sunerimstu ir klausiu - kodėl jinai neverkia... Ir po akimirkos pasigirsta tas neapsakomo grožio balsas 3:12 pasaulį išvydo mūsų stebuklas!!!
Dukrytę apžiūrėjo gydytoja, pasvėrė, pamatavo - 3200 g ir 50 cm., o tuo metu užgimė placenta, mane apžiūrėjo akušerė ir pasakė, kad aš net neplyšau, tik menkas menkas nubrozdinimas, pasakė, kad man tik gimdyt ir gimdyt
Tada vyrui sakau - paskambink mano gydytojui, kad jau nebevažiuotų, nebėra tikslo
Gimdymą priėmė tikrai fantastiška gydytoja. Net nepažiūrėjau pavardės, bet išraše apie gimdymą, mačiau Audronės Meškauskienės antspaudą, tai tikriausiai jinai ir bus...
Tai va, taip ilgai laukėm šito stebuklo, taip ilgai svajojau apie II nėštumo teste, o didžioji kelionė mano mergytės pas mus buvo be galo greita
istorija. Tik pavydėti galima tokio greito ir lengvo gimdymo.
Sveikatytės
Sveikatytės
aukit sveikuciai, bukit diduciai labai siltas pasakojimas kai pagalvoji, gal tikrai antras gimdymas greitesnis ir lengvesnis
nuosirdziausi sveikinimai
labai grazi istorija
labai grazi istorija
Labai graži istorija Puikiai žinau ką reiškia kas mėnesį laukti II juostelių
Labai graži istorija Sveikinu susilaukus mažos princesytės Na, o gimdymas išties labai greitas turbūt dukrytė labai skubėjo pas tėvelius
grazi istorija ,aukite stiprios ir grazios
ech, kokia grazi istorija net asara nubraukiau aukit didutes ir sveikutes
tikrai saunus gimdymas
Tikrai labai graži istorija,net sugraudino