Sveikos, nors ir retai cia lankausi, bet karts nuo karto paskaitineju, ir nusprendziau pasidalinti savo nutikimais pirmo ir kol kas dar vienintelio gimdymo metu.
Zodziu, gimdymas pprasidejo beveik ta pacia diena, kaip ir buvo numatyta, tad nei man, nei vyrui soko nebuvo. Nubegus vandenims ganetinai ramiai nuvaziavom i ligonine, pagulde i palata, o visa laika mano vyras buvo salia.
Po kokiu 6-8 (sunkiai pamenu) valandu saremiai sustiprejo iki tiek, kad jau norejau sienomis lipti, o tada mano "saunusis vyrelis" ziuredamas i mane, besiraitancia is skausmo, klausia:
"A kaip tu manai, kas turetu labiau skaudet. Kai moteris gimdo, ar kai vyrui i "gera vieta" kas trenkia?"
Nu zinokit, tuo momentu tikrai norejau parodyt, ka reiskia, kai trenkia, bet is skausmo jegu nebuvo....
Prasidejo gimdymas. Esu atsiklaupus ant visu keturiu, o mano saunusis vyrelis tarp mano riksmu pradeda aiskint, kad, mazdaug, gi nieko cia tokio, visos pagimde, ir tu pagimdysi. Nu, zinokit, taip norejau det i marmuze is sirdies, bet, kadangi, eilini karta jegu nebuvo, taip nieko ir nepadariau.
Nezinau, ar su Dievo pagalba, ar kaip cia buvo, bet, islindus galvutei ir bandant vel stumt, kazkaip ranka nuo lovos nuslydo ir...tiesiai mano vyrui i tarpukoji.
mat jis laike mano ranka netoli tos vietos.
tuo momentu nezinojau, del kurios priezasties rekiau - ar is skausmo, ar is isterisko juoko ziuredama i vyra, beveik gulinti ant grindu.
Kad ir kaip bebutu, viskas pasimirso gimus musu vaikeliui, bet ir dabar su juoku prisimenam mano vyro dalyvavima gimdyme.
