Juokingi nutikimai, susiję su gimdymu

Angi su tais apelsinais tai super bajeris, negaliu nustot juoktis

oj negaliu ! as cia kaip ant bombos jau sedziu bijau baisiausiai , radau sita temele tai iki asaru juokios balsu

Kai atsibudau po visko, ziuriu priesais stovi trys vienodi daktarai pasirodo man akyse trejinosi o as vyrui tyliai saku (pasirodo sakiau visu balsu) o mes turesim tiek bapkiu, kad visiem trim uztektu gydytojas zvengdamas is palatos isejo, daugiau nesirode, o kai paskui nuejau su vokeliu, nepaeme, sake jis ne tam gydytoju tapo, kad lupikautoju but
[/quote]



pagimdysiu as cia beskaiydama

oi, merginos skaitau ir nenustoju juoktis super temelė pati esu dar negimdžiusi, bet tokios istorijos tarsi nuskaidrina tai, apie ką kiti taip baisiai šneka super

man liko pasirodo 2 dieneles:) pazessiu ar labai bus smagu:)

Na ką, tikėjausi, kad ir man bus ką papasakot juokingo. O dabar pati nežinau, ar tai juokinga, ar ne - bent man juokinga, spręst jums

Epizodai.
Gimdykloj uždėjo toniukus matuot ir sąrėmius skaičiuot. Kol gulėjau ant vieno šono, tai viskas normaliai, nei aš žinau, kokie tie sąrėmiai, nei ką, žinau, kad pakenčiami ir tiek. Koją va sutraukė nepakenčiamai, paprašiau, kad perdėtų daviklius ,apsiversiu. Apsiverčiau, vyras atėjo iš kitos pusės, klausia akušerės:
- o kokius čia skaičiukus rodo?
Ta:
- kairėj vaiko širdutė, dešinėj sąrėmių stiprumas.
Jis:
- Nu va, čia keturiasdešimt rodo.
Akušerė:
- Tai čia dar nieko, būna gi ir devyniasdešimt, ir net šimtas...
O aš tai žmogus sportininkas, negi atsiliksiu?
Kitas sąrėmis septyniasdešimt, dar kitas aštuoniasdešimt, dar kitas devyniasdešimt...
Per tą laiką ateina gydytoja, pasako, kad darysim cezarį, pasirašau, pasikolioju, kad darytų man bendrą narkozę, nes spinalinės bijau...
Vėl 90-ies balų sąrėmiai, užeina akušerė, aš:
- Nu va, jau ir 90ies balų sąrėmis.
Akušerė:
- Nu tai jau galit savim didžiuotis, - nes aš nei aimanų, nei ką, vyro ranką įsikimbu, net nestipriai ir tiek.
Aš:
- Tai ir didžiuojuosi, vis tiek daugiau nėr ką veikt!
nuobodoka buvo, škias... kur duona ir žaidimai?!



Paskui sau vėl pasiputojau su gydytoja, kad darytų bendrą narkozę, sako, ateis anesteziologė, susitarsit. Matyt, anesteziologė buvo apdorota, nes iškart įėjo, sako:
- Jums vaiko sveikata svarbi?
Aš:
- nu taip.
Ji:
- Darom spinalinę.
Aš:
- Matot, man vietinė narkozė neveikia, aš bijau, kad nesuveiks.
Ji:
- Jūs nebijokit, mes dar nė vienos GYVOS gimdyvės neoperavom
gera paguoda

Prieš pat vežant į operacinę atėjus akušerė klausia, ar noriu į tualetą. Automatiškai atsakau, kad nenoriu, o paskui galvoju sau, reik pasakyt, kad noriu, jau taip nepatogu ant to gimdymo stalo, tai bent prieš operacinę pasivaikščiosiu iki tuliko, vis atgaiva ir nuo sąrėmių ir nuo tų veidų, o gal pakeliui ir išvis pabėgsiu
Vėl atėjusią akušerę informuoju, kad visgi noriu aš į tą tuliką ir jau svajoju, nuims daviklius, dar pasivaikščiosiu, vat...
Ablomas - kateterį įstatė
o laisvė rodės ranka pasiekiama...

Prieš Cezarį daro spinalinę, aš visa persigandus, kad nesuveiks, ten jau iš manęs ir pasišaipo, aišku, suveikė. Vykstant operacijai anesteziologė puldinėja aplink, kaip jūs jaučiatės, kaip jūs jaučiatės, viešpatie, galvoju, nu kokia gėda, kokia gėda, taip bijojau spinalinės, kad vargšiukė anesteziologė iki šiol rūpinasi, ar jau nebebijau...
Net nepamenu, ar tik norėjau prainformuot, kad jau visai nebebijau, ar net ir prainformavau, kad tik ji vargšė nustotų rūpintis...
Paskui kad dėjau drebėt, irgi prisimenu, kad tai normalu per gimdymą, kažkas jau pasakojo, ir jaučiu, kad chirurgė prispaudus vieną iš mano drebančių rankų, galvoju, ale kaip jai vargšei nepatogu turėtų būt, reik gal pasakyt, kad biški pasitrauktų nuo tos rankos, aš patrauksiu, nes nepatogu jai... Tai šito jau nepasakiau...
makabriškas humoras - paaiškėjo, kad vos nenusikrausčiau anapus, nes praradau daug kraujo, dėl to ir anesteziologė šitaip rūpinosi, kaip jaučiuosi, o ne dėl mano baimių Na, o aš net ir anapus žengdama visad kitais pasirūpinsiu

Gal dėl to kol kas ir vaiku rūpintis nesunku, prigimtis tokia

Gero visom besilaukiančiom gimdymo - visai nebaisu, nei sąrėmiai, nei cezaris, jei kam prireiktų

Stripulis, super -idomiai papasakojai ir tikrai buvo juokingu vietu- ypac su kateteriu

oj mamaukai ir sutinku-gera temele...
tik vat man gimdymo baime visai nuo to nesumazeja
prisiskaiciau,tai dabar i tulika baisu eit,ir kai rimto usimanau pradedu galvot ar jau cia ne laikas.....kaskaip is pradziu buvo juokinga juokinga, dabar jau nebe antanai

nius , ko tu ?.. neprisigalvok , taip lengvai be sąrėmiu ir ttt nepagimdysi nepergyvenk ir kai jau per gimdymą norisi stumt tai net kvapa užgniaužia akimirkai , patikėk iki noro pasituštint tam jausmui tolokai nes ten visi tie pojučiai laaaaaaabai sustiprėja

jau galvojau kad beskaitydama pagimdysiu anksciau laiko

tai reiktu palinket lengvo gimdymo ir lauksim sugriztanciu su linksmom istorijom

as ir bijojau gimdyt bet va pagimdziau greit ir antras bus net nuskausminamuju nesileidau nes pasirodo stuburas neleido ir tikrai nebuvo taip baisu kaip galvojau laukiau kada cia bus jau blogai o pagimdzius sakiau ir antra is kartoo gimdyciau

man tai juokinga dabar prisiminti kaip as ejau valgyti i kita korpusa su prasidedanciais saremiais tik ne alkanai likti
arba saukiu po gimdymo vyrui ziurek tavo nosis tavo nosis ir nzn kiek kartu kkartojau