Ar nesipykstate su vyru dėl miego?

Uzjauciu, siek tiek egoistiskas jusu vyras. Is kitos puses, as pati nakti keliuosi prie mazosios ir ryta pati keliuosi, nes jam keltis i darba reikia 06.00. Grizus jam is darbo leidziu jam pailseti, o paskui jau jo vakaras su vaiku Nors as vakariene mazajai darau ir ja uzmigdau. Kai mazoji buvo mazyte, pirmais menesiais, kai kankino pilvuko skausmai, tai tikrai vyras keldavosi nakti ir supuodavo ja, o kai as pastojau antra karta, kai mazajai tebuvo 5men, tai rytais leisdavo man pamiegoti ilgiau (cia turiu galvoje savaitgalius). O siaip tai nesipykstam del per mazai miego. Jei as bunu pavargusi is po neramios nakties, tai kai vyras pareina is darbo, pasiima mazaja i lauka, o as griunu numigti Va, kaip bus kai antras pasirodys ir abu prabudines nakti, tai cia jau kitas klausimas.. busim abu pikti ir neissimiegoje

svarbiausia neišlieti to pykčio vienas ant kito. Sėkmės Jums didžiausios

Po gimdymo visa menesi vyras sokinejo, leido man pailset o kai jau i darba isejo, tai man jau tenka

na mums net minties nėra kilę, dėl tokių menkniekų pyktis, patys anksti mėgstame keltis.

o mano vyras net issikrauste y kita kambari, kad galetu issimiegoti , nes mazius naktimis keliasi 6-7 kartus valgyt , esu ziauriai pavargusi, vaikas su juo nebuna ir iskart rekia .

Nesipykstam dėl miegelio. Aš pati rūpinuosi mažyle, bet jei ko prireikia, nebamba, o mielai padeda. Net vandenėlio man atneša atsigerti jei aš negaliu, ir mažylei jei ką būnu pamiršus atsinešt atneša iš pirmo aukšto

Mes nesipykstam, nes as nakti maitinu 2 kartus pati, tai ner prasmes vyrui keltis ..
Nebent maze isiverkia del pilvuko skausmu, tai vyras atsikelia ir pakaitom supuojam, kol uzmiega ...

kolkas nesipykstam

Pas mus vaikelis neramus, tad jei gaunam pamiegoti po kelias valandas i para (dazniausiai miegam 3-4, pora kartu tik po 5-ias miegojom) bunam laimingi Buvo kad ir para nemiegojusi buvau... Su vyru nesipykstam, naktimis kai jam nereikia i darba is ryto, mes budim su vaikiuku pasikeisdami, nes kitaip isviso abu nemiegoje liktume. As bunu visa diena su vaikiuku iki 23val, nuo tos valandos prasideda budejimas, as budziu pirma iki 2val nakties, tuomet pazadinu vyra, jis budi iki 6val ryto ir tuomet as vel perimu ziurejima vaikiuko o vyras dar eina valandelei ar dviem nusnusti pries darba ir poto atsikeles iki kol isvaziuoja i darba padeda priziureti vaikiuka

sveikos, na pas mus tai liudna.. Pirma savaite vyras keite pampersus,nes buvau silpna.O poto as viska darydavau,nakti keliuosi viena,maitinu misineliu. Pamaitinu,uzmigdau. O vyras dar bumba- ar negalit tyliau.(nera kur pabegti,mazas butas). Pamiegu 5valandas paroje,vyras gulasi 9,keliasi 6h. Niekada nesikelia prie vaiko,o grizes po darbo pasisveikina su leliuku ir uzsiema savo reikalais,mes sedim su mazyle. Manes nepaleidzia niekur,tiesa per 3men 2kartus buvau parduotuveje viena,palikusi jam vaika Per puse valandos isejimo,skambino 10 kartu ar tu greitai..Kai jam pasiskundziu kad pervargau,jis sako o ka tu manai as nepervarges,man tai i darba reikia,o tu sedi namie! Eik tu dirbk as vaika ziuresiu( idomu kaip tai atrodytu,nes mazyle bijo jo,verkia paimta ant ranku) Namai su vaiku ant ranku sutvarkyti ir vyras sutvarkytas,isskalbtas. Grizes po darbu dar niurzga kad indai neplauti,nors pats niekada neplauna ju..Liudna...
Gal yra dar kam taip? ar zinote sprendima koki..?

Deimantele, uzuojauta tau
gaila, kad vyras nelaiko vaiko prieziuros irgi darbu, ir tikrai sunkiu...Ir dar baisiau, kai vaikutis bijo savo paties tevelio.
Musu dukrytei eina tik trecioji savaite, bet irgi jau buvo pykciu. Kaip rasei, taip ir pas mane nedidelis butelis, bet visada budavo tvarka ir vyreliu pasirupindavau. Kai parsiveze mus is ligonines, pirmas dvi dienas labai venge net prisiliesti prie leliaus, bet po savaites nemigos tiesiog nebeatlaike nervai. Maisto negamino, mat niekad to nedare, paprasytas padaryti arbatos ar kanors paduoti pradejo niurzgeti, kiek cia gali sokineti aplinkui, pampersu nekeite nes nemoka, pamazu visi kampai pradejo darytis pilni siuksliu, nes reikejo imti rodyti pirstu, kad kanors pakeltu, o mano rankos pastoviai uzimtos, nes lelyte nuo krutines neatkibo, 30 min miego ir vel maratonas. Nors menesiui darba persikele dirbti namuose, bet maciau kad bando atsikratyti visu darbu, tad neatlaikiusi isrekiau viska kas ant dušios. tad dabar vyras miega savo darbo kambareli ant mazos sofutes ir nesiskundzia, abiem pakolkas geriau ir manes nebenervuoja ir mazyle ramesne patapo, isdryso paimt mergyte pagaliau ant ranku, ir dienos metu leidzia man pamiegot, pasiima supuoti, keicia pampius, padeda prasomas. Susideste taip, kad man lieka naktys, jis padeda diena matyt nebenori daugiau pamatyt manes tokioj isterinej buklej. Aisku, sueis menuo ir vyras iseis dirbti, taciau bent kiek lengviau pasidare, kai priprasiau paskaityt Supermamos forumus, uzsikabliavo ir net atrodo daugiau susiprotejo, kad reikia dziaugtis kartu ne tik malonumais, bet ir dalintis rupesciais.
Baltai pavydziu toms, kuriu vyrai rupestingi, sugeba moraliskai palaikyti ir moka palaikyti geras emocijas namie, taciau ne visi tokie. Isrektas pagalbos sauksmas manajam padejo suvokt, kad dirba ne vien jis ir gero miego pakolkas abiem nereikia tiketis
Stiprybes mamytes, nepasiduokit kad mamytes butu zvalios ir stiprios, teveliai irgi turi prisideti prie ju poilsio.

Deimantele, pasikalbėkite su juo, pasakykite, kad kitaip išprotėsite, nu negi nesupras (nors turbūt visokių stuobrių būna).