QUOTE(Chiromante @ 2008 03 27, 12:49)
Aisku nesigydyk,viska gerai darai,-tada ir i karmas nelysk-nepades.Gyvenk kaip gyveni ir dziaukis kaip sugebi.Lietuviskam mentalitetui labiau patiktu,jei raudotum naktimis,skustumeis savo sunkiu ir neteisingu likimu visiems-nuo invalides kaimynes iki kartu stovincios prie Maximos kasos tokios pat varguoles,o vakarais,vietoj SM Biblija skaitytum....
Jei issigydysiu optimizma, garantuotai susirgsiu depresija. Nes kai nebeliks nusiteikimo, kad viskas bus gerai ir pradesiu objektyviai vertinti tai, kas vyksta, tikrai isprotesiu

Ir taip pas mane bangom - atrodo gerai gerai viskas, lyg pradeda gyvenimelis gereti, nekreipiu demesio i visokias smulkmenas ir kartoju sau, kad cia nieko tokio, didesniu ar mazesniu problemu turi kiekvienas, nereikia daryti dramblio is muses - ir sekasi, nuotaika gera, viskas tvarkoj. Bet anksciau ar veliau ateina momentas, kai netenku jegu ir optimizmas dingsta. Tada apsidairau aplink, pasijuntu tokia pavargus, kad atrodo, krisciau, uzmigciau ir nebeprabusciau. Paliudziu truputuka, ir pamastau, paziuriu i dukryte, i berniukus, ir pagalvoju. bet juk pries 6 m mes gyvenome kur kas blogiau. Ir Pries 4m dar buvo daug blogiau nei dabar. Dabar jau mums truksta ne taip ir daug iki pilnos laimes - tik didesnio buto, man asmenines masinos

, nes vyras sau turi tokia, kuri man nepatinka, nors pirkome, atseit, man

, dar truksta padoresnio uzdarbio ir viskas. Daugiau nieko. Tai ko cia liudeti? Dar truputis ir visa tai bus. Tik nezinau is kur

Todel ir blaskausi cia po foruma, ieskau iseities, ideju, patarimu

Ir kai ka radau, ir gavau

Ir jau pradedu veikti

O kol pasimatys rezultatai, dar ir delnotyra pastudijuosiu