Šiaip kai vyresnėlis ėjo į darželį, tai auklėtojos labai stebėjosi, kaip trijų metų vaikas skiria spalvas - ta prasme, ne žalia - raudona, bet raudona - oranžinė - rožinė- bordo. Jos sakė, kiti ir keturmečiai dar neskiria, ir nieko. Na, aš pati labai spalvoms jautri, tai gal į mane

O mažiukas gal į tėtį bus? Iki lemputės jam visos spalvos. Kaladėles spalvotas jam rodau - ta mėlyna, ta geltona, o jis tik storu piršteliu pasitikslina - ū? Ū, sakau, mėlyna. Ū? Geltona, sakau. Ū? Šita ū, sakau, raudona, parodyk, kur raudona? Sako, ū. Nu va blyn - ū
O vyresnėlį išmokinau per mašinas. Einam pro stovėjimo aikštelę ir aš jam dėstau - čia, mol, raudonas fordas, čia bordinis opelis, čia pilkas mersedesas, čia žalia tojota, čia balta audi. Oi kaip išmoko - ir spalvas, ir ženklus

Tik va kartą susibalamūtinau su kažkokios neaiškios spalvos nusilupusiu moskvičium, tai paaiškinau, kad čia - tokia žalsva sena... jablysina tokia

Tai paskui buvo įdomu, kai vaikas moskvičiukus jablysinom vadindavo

Gerai, kad nedaug jų

Mažiukui taip nesakysiu, negražu

Sakysiu - triperis. Natūraliau skamba
Хрен, положенный на мнение окружающих, обеспечивает спокойную и счастливую жизнь.