kadangi busto paskolos ilgalaikes, ziurejau 15 metu laikotarpi franko
duomenys tokie
Didžiausias - 3,5858
Mažiausias - 2,0557
QUOTE(ooo @ 2008 04 01, 14:59)
kadangi busto paskolos ilgalaikes, ziurejau 15 metu laikotarpi franko
duomenys tokie
Didžiausias - 3,5858
Mažiausias - 2,0557
duomenys tokie
Didžiausias - 3,5858
Mažiausias - 2,0557
o, tai visai gražu
Dabar esame netoli istorinio 'dugno',
visi šansai kad lipsim į viršų...
Kodel juokingai nuskambejo mano pasiulymas skolintis CHF??? As gi Tau primygtinai nesiulau to daryti...
Tai aisku, kad geriausia yra skolintis ta valiuta, kuria gauini pajamas. Bet - jeigu tau kazka reiskia 400-500 Lt per menesi (tokia suma mokes maziau dabartinis mano klientas, kai paskola konvertuos i CHF), tai, manau, verta valiutos rizika prisiimti.
Jei jau kalbame apie tai, kad CHF stipres arba tarpbankines palukanos CHF"ais augs, tai ka tada kalbeti apie Euriboro ar Viliboro augima - jie tikrai nenusileis CHF baziniu augimui.
Tai aisku, kad geriausia yra skolintis ta valiuta, kuria gauini pajamas. Bet - jeigu tau kazka reiskia 400-500 Lt per menesi (tokia suma mokes maziau dabartinis mano klientas, kai paskola konvertuos i CHF), tai, manau, verta valiutos rizika prisiimti.
Jei jau kalbame apie tai, kad CHF stipres arba tarpbankines palukanos CHF"ais augs, tai ka tada kalbeti apie Euriboro ar Viliboro augima - jie tikrai nenusileis CHF baziniu augimui.
QUOTE(axa @ 2008 04 01, 11:54)
ir kas jau ten pavaizduota?
Ar aišku iš to grafiko , koks tas svyravimas buvo?
Gal šitas grafikas truputį geriau padės įsivaizduoti:
http://www.lb.lt/exc...g...d=1&dir=ASC
Didžiausias - 2,2246
Mažiausias - 2,0557
Vidutinis - 2,1100
valiutos santykis
pasirinktu laikotarpiu
Mano supratimu, tarp didžiausio ir mažiausio kurso per metus skirtumas yra 7-8%
Ne per didelė rizika už 2-3% žemesnes palūkanas?
Be to Šveicarijos frankas linkęs stiprėti, t.y. brangti, bent jau artimiausioje perspektyvoje.
Todėl truputį juokingai nuskambėjo Bytautės pasiūlymas 'jei tiki Šveicarija, skolinkis frankais'.
Visą laiką galvojau, kad kaip tik reikia skolintis ta valiuta, kuria netiki, netiki jos stabilumu ir stiprumu - pvz doleriais ar litais, tada yra šansas kad ta valiuta nuvertės ir grąžinti reikės mažiau. O kad frankas nuvertės kokie šansai? Yra žinoma, bet čia jau su pasauline ekonomine griūtimi.
Galima žinoma skolintis ir frankais, tada pastoviai stebėti kursą, ir kai tik pakrenta - užsipirkinėti, kad laikui atėjus galėtum grąžinti pigesniais frankais, o ne tais koks kursas bus grąžinimo dieną.
Papildyta:
oj, neišsaugo datų intervalo Lietuvos Banko puslapio nuorodoje.
Patys užsidėkite pvz nuo 2007 01 iki dabar ir pažiūrėkite kaip tas kursas šokinėja.
Ar aišku iš to grafiko , koks tas svyravimas buvo?
Gal šitas grafikas truputį geriau padės įsivaizduoti:
http://www.lb.lt/exc...g...d=1&dir=ASC
Didžiausias - 2,2246
Mažiausias - 2,0557
Vidutinis - 2,1100
valiutos santykis
pasirinktu laikotarpiu
Mano supratimu, tarp didžiausio ir mažiausio kurso per metus skirtumas yra 7-8%
Ne per didelė rizika už 2-3% žemesnes palūkanas?
Be to Šveicarijos frankas linkęs stiprėti, t.y. brangti, bent jau artimiausioje perspektyvoje.
Todėl truputį juokingai nuskambėjo Bytautės pasiūlymas 'jei tiki Šveicarija, skolinkis frankais'.
Visą laiką galvojau, kad kaip tik reikia skolintis ta valiuta, kuria netiki, netiki jos stabilumu ir stiprumu - pvz doleriais ar litais
, tada yra šansas kad ta valiuta nuvertės ir grąžinti reikės mažiau. O kad frankas nuvertės kokie šansai? Yra žinoma, bet čia jau su pasauline ekonomine griūtimi. Galima žinoma skolintis ir frankais, tada pastoviai stebėti kursą, ir kai tik pakrenta - užsipirkinėti, kad laikui atėjus galėtum grąžinti pigesniais frankais, o ne tais koks kursas bus grąžinimo dieną.
Papildyta:
oj, neišsaugo datų intervalo Lietuvos Banko puslapio nuorodoje.
Patys užsidėkite pvz nuo 2007 01 iki dabar ir pažiūrėkite kaip tas kursas šokinėja.
QUOTE(ania12 @ 2008 03 30, 20:00)
pamirsau dar prirasyti:pries 3 sav.parasiau paraiska kreditui gauti i DNB NORD,tai taip ir nesulaukiau skambucio atsakymo...
tik idomu: sioje temoje - apklausoje prirasyta 10psl, bet balsavo tik 13 zmoniu 
ar tai reiskia, kad tie patys 13 sioje temoje visa laika ir praplepejo?
ar kazkas tiesiog nesusiprato balsuoti?
ar tai reiskia, kad tie patys 13 sioje temoje visa laika ir praplepejo?
ar kazkas tiesiog nesusiprato balsuoti?
QUOTE(Bytaute @ 2008 03 31, 10:11)
Jei nebijai valiutu rizikos ir tiki Sveicarija, skolinkis Sveicarijos frankais (tai jau galima laisvai padaryti fiziniams asmenims Lietuvoje). Palukanos bus mazdaug 2-3% mazesnes nei skolinantris litais ar eurais...
Jei nebijai valiutu rizikos reiketu JPY skolintis, ten palukanos apie 0,5.
Matematika ir prielaidos.
Taigi, nutariat pasikeisti savo 300.000 tūkst. Lt (30 metu) paskolą iš Eurų (EUR) į Šveicarijos frankus (CHF). Palūkanų norma apskaičiuojama pagal 3 mėn. LIBOR. 2008 m. balandžio 4 d. duomenimis, 3 mėn. EURIBOR siekia 4,742% tuo tarpu 3 mėn. CHF LIBOR sudaro 2,9%. Jūsų bankui lengviau gauti Eurus, todėl marža jiems mažesnė. Imame, kad su banko marža, Jūsų Eurų paskolos palūkanos siekia 6%, o CHF 4,5%. Tačiau atkreipiame dėmesį į keitimo kaštus. Pagal SEB balandžio 4 d. duomenis, negrynų pinigų EUR pardavimo kaina 0,25% skyrėsi nuo centrinio banko kurso. Tuo tarpu negrynų pinigų CHF pardavimo kaina, nuo centrinio banko kurso skyrėsi 1,4% arba 1,15% daugiau.
Imame prielaidą, kad sąlygos 30 m. nesikeičia. Žiūrim, ką turim: tokiu atveju linijiniu būdu per visus 30 m. Jūs bankui sumokėsite 503,062 Lt jei paskola bus CHF ir 570.750 Lt jei paskola bus EUR (valiutų keitimo kaštų neskaičiuojam).
Tačiau, jeigu 2008 m. 01 03 d. 1 EUR = 1,6526 CHF, tai 2008 04 07 1 EUR = 1,5835 (kursai pagal OANDA). Taigi, Jūsų paskola, paversta į litus išaugo 4,18% ir siekia 312.544 Lt (dėl skaičiavimo paprastumo, neatimu 3 mėnesių). Prie 4,5% CHF palūkanų, Jūs per 30 metų viso bankui sumokėsite 524,097 Lt be keitimo kaštų. Pridėjus 1,4% CHF spreadą SEBe, gausime, kad per 30 metų bankui sumokėsite 530.194 Lt. Tuo tarpu EURais, pridėjus keitimo spreadą per 30 m. sumokėsite 572.177 Lt. Taigi, CHF per 3 mėnesius nusmukus 4,18% ir pridėjus valiutos keitimo skirtumą, Jūsų paskolos sutaupymas per 30 m. dėl valiutos pakeitimo sumažėjo 37%, nepridėjus mokesčio už sutarties valiutos keitimą. Jūs vis dar pliuse, tačiau kas bus, jeigu EUR toliau pigs CHF atžvilgiu arba EUR ir CHF palūkanų skirtumas mažės?
Taip, EUR palūkanos gali būti žymiai didesnės nei CHF ateityje, EUR gali stipriai brangti prieš CHF ateityje kylant rinkoms ir t.t. Tačiau tai tik prielaidos, o kaip bus iš tiesų niekas negali pasakyti.
QUOTE(Tadas_Blinda @ 2008 04 08, 23:17)
Jei nebijai valiutu rizikos reiketu JPY skolintis, ten palukanos apie 0,5.
Matematika ir prielaidos.
Taigi, nutariat pasikeisti savo 300.000 tūkst. Lt (30 metu) paskolą iš Eurų (EUR) į Šveicarijos frankus (CHF). Palūkanų norma apskaičiuojama pagal 3 mėn. LIBOR. 2008 m. balandžio 4 d. duomenimis, 3 mėn. EURIBOR siekia 4,742% tuo tarpu 3 mėn. CHF LIBOR sudaro 2,9%.
Matematika ir prielaidos.
Taigi, nutariat pasikeisti savo 300.000 tūkst. Lt (30 metu) paskolą iš Eurų (EUR) į Šveicarijos frankus (CHF). Palūkanų norma apskaičiuojama pagal 3 mėn. LIBOR. 2008 m. balandžio 4 d. duomenimis, 3 mėn. EURIBOR siekia 4,742% tuo tarpu 3 mėn. CHF LIBOR sudaro 2,9%.
gal dar is to paties saltinio iskastumet, koks CHF LIBOR buvo 2004 m. gruodi? bo kiek pamenu tada EURIBOR buvo 2,2 (bent jau toks mano 2004-12-08 isduotame paskolos mokejimo grafike nurodytas)
QUOTE(ooo @ 2008 04 09, 09:25)
gal dar is to paties saltinio iskastumet, koks CHF LIBOR buvo 2004 m. gruodi? bo kiek pamenu tada EURIBOR buvo 2,2 (bent jau toks mano 2004-12-08 isduotame paskolos mokejimo grafike nurodytas)
2004-12-01 Wed LIBOR CHF - 0.7300
2004-12-01 Wed LIBOR EUR - 2.1705
Sveiki,
Gal galit kas pasiulyt koki SEB banko vadybininka del paskolos bustui, ar i kuri skyriu kaune geriausiai eiti? Na gal kas susiduret kas emet paskola is seb. man atrodo, kad skirtinguose skyriuose galima gauti skirtingus pasiulymus, o ir kad vadibininkas butu kompetetingas irgi svarbu
Gal galit kas pasiulyt koki SEB banko vadybininka del paskolos bustui, ar i kuri skyriu kaune geriausiai eiti? Na gal kas susiduret kas emet paskola is seb. man atrodo, kad skirtinguose skyriuose galima gauti skirtingus pasiulymus, o ir kad vadibininkas butu kompetetingas irgi svarbu
QUOTE(Lika_Likute @ 2008 04 01, 11:37)
as uz Nordea 
jie kiekviena syki apsilankius vaisina kava
ir viska paaiskina "zmogiska", o ne bankine kalba
o ir salygos pas juos geriausios...
jie kiekviena syki apsilankius vaisina kava
ir viska paaiskina "zmogiska", o ne bankine kalba
o ir salygos pas juos geriausios...
Nenoriu adresuoti būtent šitam komentarui,- kiek perėjau bankų ir jų konsultantų, manęs niekas neįtikins, kad tik tas vienas bankas pats geriausias ir pan. Daug svarbiau konsultantas. Visokių matėm
Jei konsultantas nusiteikęs Jums padėti, tada liuks, o jei ne- palankias sąlygas sunku gauti.Beje, kuris bankas geriausias, turbūt sužinosim negreit...
[quote=Norka81,2008 07 15, 14:22]
[quote=Tadas_Blinda,2008 04 09, 00:17]
Jei nebijai valiutu rizikos reiketu JPY skolintis, ten palukanos apie 0,5.
Labai įdomų nuo kada bankai pradėjo paskolas dalinti JPY
Gal kažką praleidžiau
[/quote]
Bankai paskolu nedalina, jie jas suteikia...
Musu imoneje kredito linija SEB banke atidaryta JPY. Manau jei skolinsites nemaziau kaip 1 mln. Lt ir turesite pakankamai savu lesu, paskola JPY nesunkiai gausite, tik siuo atveju paprasta vadybininke vargu ar jums pagelbes. Skolinimas JPY bankui gali atnesti neplanuotu nuostoliu, nes ilgajame laikotarpyje gali yra didesne kliento nemokumo rizika, del JPY kurso svyravimo. Per paskutinius 5 metus JPY svyravo 35 proc.
[quote=Tadas_Blinda,2008 04 09, 00:17]
Jei nebijai valiutu rizikos reiketu JPY skolintis, ten palukanos apie 0,5.
Labai įdomų nuo kada bankai pradėjo paskolas dalinti JPY
Gal kažką praleidžiau
[/quote]
Bankai paskolu nedalina, jie jas suteikia...
Musu imoneje kredito linija SEB banke atidaryta JPY. Manau jei skolinsites nemaziau kaip 1 mln. Lt ir turesite pakankamai savu lesu, paskola JPY nesunkiai gausite, tik siuo atveju paprasta vadybininke vargu ar jums pagelbes. Skolinimas JPY bankui gali atnesti neplanuotu nuostoliu, nes ilgajame laikotarpyje gali yra didesne kliento nemokumo rizika, del JPY kurso svyravimo. Per paskutinius 5 metus JPY svyravo 35 proc.
