Kur gavote geriausią būsto paskolos pasiūlymą?

reikia eiti kalbėti į banką, nes tie internetiniai paskaičiavimai kažkas baisaus.

swedbankas, lyg ir vienas iš sunkiausiai paskolas dalijančių, ir tai mažesnę maržą man pasiūlė

ieskociau kito pasiulymo, sitas baisus
grazinti dvigubai gal galima imti 10-15 m permoketumet maziau

Straipsnis is "Verslo ziniu"

„Tai reiškia, kad pastaruosius keturis mėnesius būsto paskolų srautas buvo neigiamas – daugiau paskolų buvo
grąžinama nei išduodama. Akivaizdu, kad būsto kreditų rinka, kaip ir pati gyvenamojo nekilnojamojo turto
rinka, pateko į gilų sąstingį“, – konstatuoja Indrė Genytė-Pikčienė, DnB NORD banko vyresnioji analitikė.
Naujų būsto paskolų litais birželį teišduota 32,2 mln. Lt, dar prieš metus šis skaičius siekė 133,3 mln. Lt,
o 2007 m. birželį – 315,9 mln. Lt. O naujų paskolų eurais birželį išduota 10 kartų daugiau – 316,7 mln. Lt,
tačiau ir jų per metus mažėjo dvigubai – 2008 m. birželį paskolų eurais išduota už 623 mln. Lt, tiek pat jų
skirta ir 2007 m. birželį.
„Naujai išduodamos paskolos – nelabai tiksliai atspindintis rodiklis, nes į jį patenka ir jau seniau išduotų
paskolų refinansavimas, ir seniau išduotos restruktūrizuojamos paskolos, kurių sutarties sąlygos keičiamos.
Realiai naujų paskolų apimtis dar mažesnė“, – tikina p. Genytė-Pikčienė.

Atsigaus negreit
Justinas Murauskas, SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius, tikina, kad būsto paskolų rinkos
nuosmukį lemia mažesnis paskolų poreikis, o jį veikia smunkanti būsto paklausa, menkstančios verslo bei namų
ūkių galimybės skolintis dėl nedarbo, aptirpusių pajamų. Jis pripažįsta, kad sugriežtėjo ir kreditavimo
sąlygos, o nukritusi nekilnojamojo turto (NT) vertė lėmė, kad sumažėjo ir vidutinis išduodamų paskolų dydis.
„Kai sumažės rizika valstybės mastu, tai yra ims kristi kaina, už kurią galės skolintis Lietuvos valstybė,
tuomet pradės mažėti ir atskirų ūkio subjektų, šakų, sektorių rizika, – tvirtina Jūratė Nedzinskienė, „Danske
“ banko Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė. – Atsižvelgiant į dabartinę padėtį, šviesesnių būsto
rinkos perspektyvų turbūt nereikėtų tikėtis anksčiau nei 2011–2012 m.“
DnB NORD banko atstovė skaičiuoja, kad, nors būstų prekyba mažėti pradėjo jau 2007 m. pabaigoje, iš statytojų
atitinkamos reakcijos nebuvo – pernai pastatytų butų skaičius siekė 12 tūkst. ir buvo didžiausias per 15 m.
Tad „sugerti“ šį pasiūlos perviršį šiuo metu yra itin sudėtinga, būsto rinkos laukia dar kelerių metų
sąstingio ir tolesnių kainų pokyčių etapas, o rinka atsigaus tik paskui šalies ekonomiką.
„Šiuo metu Lietuvoje vyrauja pirkėjo rinka – nebeliko spekuliantų, norinčių užsidirbti iš būsto kainų
pokyčių, o paskolomis domisi tik žmonės, ketinantys įsigyti būstą asmeninėms reikmėms. Ieškantieji būsto
neskuba apsispręsti dėl pirkimo ir tikisi, kad ateityje norimo įsigyti būsto kaina gali būti mažesnė“, –
tikina p. Murauskas ir prognozuoja, kad būsto paskolų portfelis vėl plėstis pradės tik 2011 m.

Skolinimosi sąlygos
Bankų atstovai nurodo, kad šiuo metu paskola finansuojama būsto kainos dalis svyruoja 50–80% intervalu, o ją
gali paveikti užstato vertė, vieta, kliento amžius, kredito istorija, perspektyvos ir kitos aplinkybės.
Naujai išduodamų paskolų litais palūkanos birželį sudarė vidutiniškai 10%, o paskolų eurais – 4,16%, rodo
Lietuvos banko (LB) duomenys. Tačiau „Verslo žinioms“ pateikiamos būsto paskolų palūkanos skiriasi –
rugpjūčio 3 d. bankai deklaravo litais skolinantys už 11,6–14% metų palūkanas, o eurais – už 3,64–6,1%.
Bankų atsiriekiama palūkanų marža sudaro nuo 2,64%, jei paskola imama litais, ir nuo 2,5%, jei skolinamasi
eurais. Sausio 12 d. bankų „apetitas“ buvo šiek tiek mažesnis – pagal pateikiamas būsto paskolų palūkanas
apskaičiuota marža siekė nuo 2,3%. Palyginti, 2007 m. birželį vidutinės būsto paskolų palūkanos litais, LB
duomenimis, sudarė 6,68%, o vidutinė bankų marža, atskaičiavus 6 mėn. tarpbankinės rinkos palūkanas VILIBOR,
siekė apie 1,6%. Skolinantis eurais palūkanos vidutiniškai sudarė 5,45%, o bankų marža – apie 1,2%.
„Rinkose atsiradus daugiau stabilumo, maržos šiuo metu nebedidėja ir artimiausiu metu augimo nenumatome.
Maržos mažėjimo galima tikėtis tuomet, kai pagerės bankų tarpusavio skolinimosi apimtis, rinkoje atsiras
daugiau pasitikėjimo ir bus galima pigiau pritraukti lėšų“, – aiškina p. Murauskas.
Pajamų dalį, kuri turi likti skolininkui atseikėjus paskolos įmoką, bankai skirsto pagal šalies regionus, nes
priklausomai nuo to skiriasi namų ūkių pragyvenimo lygis, aiškina p. Genytė-Pikčienė, ir skaičiuoja, kad, jei
namų ūkį sudaro daugiau nei vienas asmuo, lėšų likutis išmokėjus paskolą vienam suaugusiajam gali svyruoti
nuo 500 iki 700 Lt, o vaikui – nuo 300 iki 450 Lt.
„Trijų asmenų šeimai, gyvenančiai Vilniuje, įvykdžius visus finansinius įsipareigojimus kas mėnesį turėtų
likti apie 2500 Lt. Paskolai tvarkyti negali būti skiriama daugiau nei maždaug 45% abiejų suaugusių šeimos
narių atlyginimų, tačiau ši dalis svyruoja į abi puses priklausomai nuo atlyginimo dydžio“, – pabrėžė p.
Nedzinskienė.
Vienišiams, SEB banko skaičiavimu, įvykdžius finansinius įsipareigojimus Vilniuje turėtų likti ne mažiau kaip
1.150 Lt, Kaune ir Klaipėdoje – 1.035 Lt, kituose miestuose – 920 Lt.

Laba diena. sukam galva ir mes del busto paskolos namo statybai. ieskojau informacijos, taciau bent jau cia radau nepakankamai. taigi apejome visus bankus, pasidalinsiu ispudziais, gal kam pades. beje, mes ieskojome, kad suteiktu kiek imanoma daugiau procentu, nes savo pinigu tam reikalui neturime
Pirmiausia apsilankeme SEB banke. pasirode, jog jie lengviausiai dalina paskolas. ilgiausias laikotarpis 40 metu. finansuoja ir sklypo pirkima ir namo statybas iki 75%.aisku tie 75% yra nuo vertintoju vertinimo, o ne nuo pirkimo kainos. jeigu nori gauti daugiau procentu reikia uzstatyti kita nekilnojamaji turta arba drausti busto paskola (kas nera pigu, apie 4% nuo visos sumos). taciau prie menesines paskolos imokos reikia dar apsidrausti gyvybe (~150 Lt) ir galima busto draudima moketi dalimis kas menesi prie paskolos. paskola ziurejome eurais, tai siule apie 4,7 % palukanu ( 1.05% eulibor +banko marza). dokumentu is visu banku jiems reikia lyg ir tokiu paparasciausiu, net nereikia statybos kompanijos paskaiciuotos samatos namo statyba. sake atneskit savo primesta paskaiciavima.
DNB NORD apie sklypo pirkimo finansavima net nesneka, kol neikeiti atitankamos vertes kito nekilnojamojo turto. ju banko politika siuo metu tokia, kad zemes sklypu kainos siuo metu labai kinta ir jie nerizikuoja. namo statybu finansavimas velgi apie 75%. siulomos palukanos bendrai su eulibor apie 4,3%. paskola teikia ilgiausiai 40 metu.
Danske banke pasiimti paskola sklypo pirkimui ir namo statybai praktiskai be sansu, net uzstatant nekilnojamaji turta. sake, kad jie finansuoja butu pirkimus is ju partneriu.
Snoras finansuoja TIK butu pirkimus ir statybu bendroves Andova.
Swedbankas finansuoja sklypu ir namu statybas iki 75 ar tai 80 % busto vertes tik uzstacius nekilnojami turta, su buto pirkimais tikriausiai kitokia situacija, nesu tikra. siulomos palukanos su eulibor apie 4.2 -4.5% priklausomai nuo lojalumo bankui, kreditu mokejimo istorijos ir panasiai. sis bankas nefiksuoja palukanu. Ilgiausias paskolos emimo laiko tarpas 20 metu.
Nordea bankas pasiule mums geriausias salygas. finansuoja 80 proc NT vertes, taciau jeigu drauziama busto paskola (3,93 % nuo paskolos) galima kito NT neikeitineti ir suteikia iki 95% finansavimo. tokiu atveju siulomos palukanos 4.5 %. taciau jeigu paskolos emejas dar pas juos apsidraudzia gyvybe (draudziama 10 metu, kas menesi prie paskolos primokant 100 Lt) palukanos 3.8% su euliboru. bendroj sumoj, musu atveju, iseina mazesne menesine imoka plius dar turi gyvybes draudima. maksimalus paskolos laikotarpis 40 metu.
beje visuose bankuose paskolos teikimo laikotarpis skaiciuojama iki maksimum 65 metu. taigi, jeigu jums 30, atitinkamai maksimalus paskolos laikotarpis ne daugiau 35 metu.
turiu pamineti, kad netgi jeigu uztenka pajamu dar toli grazu ne taip paparastai gausi paskola. mes galvojom, kad jau teks uzstatineti savo buta. bankui tas labai naudinga, nes gauna uzstatyta buta plius bet kokiu atveju uzstatomas statomas namas su sklypu. tokiu atveju galima numatyti sutartyje, kad jeigu 100% uzbaigtumo namas bus atitinkamos vertes (pagal suteikta paskola) tuomet galima prasyti, kad bankas atsisakytu ikeisto kito nekilnojamojo turto, taciau butina sia salyga pamineti sutartyje, priesingu atveju tures ikeista ir ta ir ta.
del isankstines paskolos grazinimo. galima paskolas grazinti be baudu 2 dienas per metus, kai bankai perskaiciuoja palukanas. kitomis dienomis sumokamos palukanos iki grazinimo dienos ir kaip kokie bankai skaiciuoja baudas - vieni priskaiciuoja 1% (neprisimenu ar nuo visos paskolos ar nuo negrazintu palukanu), kiti iki 1.5 %. tai mums patare bet kokiu atveju grazinti kuria nors is tu dvieju dienu, o tuos pinigelius ideti terminuotam indeliui.
na va, regis nemazai prirasiau, tikiuosi bus naudinga info susidaryti bendra vaizda. bet pries imant paskola, mano manymu, butina apeiti visus bankus.
Svarbu pamineti, kad fiksuojant palukanas dazniausiai bankai per kelias desimtasias siulomas palukanas pakelia. pvz nuo 4.3 iki 4.5%

Mes irgi perejome keleta banku: Swedbanka, SEB, Nordea, DNBnord. pasikeitus aplinkybems (sutiko paskolinti gimines) reikes nebe 50000 Lt, o 30000. Tarkim fiksuotos 5 metu palukanos svyruoja nuo 5.29 Swedbanke iki 6.08 SEB banke. Nefiksuotas palukanas siūlė mazesnes - vidutiniškai 4,2 proc. SEB ir Swed bankuose maksimalus paskolos suteikimo laikas yra tiek metu, kiek laiko liko iki pensijos. kadangi musu atveju vyras vyresnis uz mane 13 metu mums paskola sie 2 bankai tegali suteikti 17 metu. Tu tarpu Dnbnord ir Nordea bankuose skaiciavo pagal jaunesniji seimos nari ty. mane. Dar laukiu ka pasiulys Danske bankas, uzpildziau paraiska internetu. palukanos tuo mazesnes, kuo dazniau jos perskaiciuojamos. cia tas atvejas - kas nerizikuoja negeria sampano, o jeigu nori buti saugus, tuomet ir moki brangiau. Nordea banke mums neuzsimine apie galimybe neikeisti turto, jei draudi kredito imokas. Matyt palukanos priklauso dar ir nuo kliento:)

Labai dekui uz tokia issamia info.. Jeigu nepaslaptis kokios Jusu pajamos abieju ir kokios sumos prasote keliems metams? cia taip pat butu labai aktualu visiems.. kad butu galima oreantuotis...

Sveiki,gal kas neseniai keitet ar planojat keisti busto kredita is LT i Eurus?kaip tada su marza? ar labai bankas pakelia? siuo metu Swed banke paskola litais,marza o,8,noriu i eurus persivesti

Marza pasiulys geriausiu atveju 3%

tai kad paliktu ta pacia turbut sansu ner
klausiu todel kad pirmadieni ruosiuos eit pas vadybinike ir reik zinot gal kaip norsnusideret galima

netiesa sita jau pries kuri laika atmaine, bent jau SEB bankas taip, kad neklaidinkit zmoniu

Ji neklaidina. Nezinau kaip ten SEB banke, o mes kai buvo pirmineje konsultacijoje DNB Nord banka, vadybininke sake, kad 2 kartus per metus rugsejo 1 d. ir kovo 1 d. galima grazinti daugiau kredito nemokamai.

ir neklaidina.
gal kaip koks bankas, bet dnb nord (buvau šią savaitę) būtent taip vadybininkė ir sakė.