luktelk ir pamatysi, kaip pirmosios saknytes pasirodys 
svarbu toliau graziai priziureti, per daug dregmes kad nebutu.
kas dėl karšto dušo tai pirmame puslapyje yra nuoroda i rusišką portalą ten viskas aprašyta jeigu nesupranti rusiškai (kaip pvz aš) tai gali paskaityti ką aš buvau rašiusi apie karšta duša pora puslapių atgal.
kas dėl karšto dušo tai pirmame puslapyje yra nuoroda i rusišką portalą ten viskas aprašyta jeigu nesupranti rusiškai (kaip pvz aš) tai gali paskaityti ką aš buvau rašiusi apie karšta duša pora puslapių atgal. Tai ko gero tas ir bus - sujudinau, susinervavo gėlė, tai dabar stovi apskurus. Nu ką, pjausiu tada kotą lauk 
su 9 pumpurais ir net su šakele pumpuruota
luktelk ir pamatysi, kaip pirmosios saknytes pasirodys svarbu toliau graziai priziureti, per daug dregmes kad nebutu. tai ką, belieka tik apsišarvuoti kantrybe ir laukti toliau 
Kovo 8-ąją pasidovanojau phelenopsį žydintį. Parsinešiau namo, pamačiau, kad pats šaknų gumbas - kaklelis apvyniotas storai kiminais. 
Matyt tam, kad neperdžiūtų bekeliaudamas po prekybines vietas. 
Na ką, galvoju, tikrai nupūdysiu taip augindama, o gal jau ir pūva po mūsų parduotuvių laistymų. Iškrapščiau tada gėlytę, nuėmiau tuos kiminus ir pasodinau atgal į tą patį substratą (nes kitokio neturėjau) jau be kiminų. Jau galvojau, jei žiedai nukris, tai tiek jau to, bet bent jau gėlė sveika liks. Nenukrito nė vienas žiedas. 
Po kokių gerų 2 savaičių aš persodinėjau keletą savo phelenopsių į savos gamybos substratą, tai dar kartą persodinau ir šitą: galvoju - ar taip, ar taip vistiek jau sujudintas, tai gal į naują ir substratą bent jau įkišiu. Ir po antros egzekucijos žiedai nenukrito! Dabar aš ją vadinu "mano didvyre", nes tiek atlaikė. Bet man mano substratas nelabai patinka, tai užsisakiau iš Skm. Taigi laukia dar vienas persodinimas - jau tikiuosi galutinis. Na, bet va tokia mano patirtis - ne visada žiedai nukrinta.
kazkur girdetas posakis... jei nori gyvent gyvenk arba dvesk
Kovo 8-ąją pasidovanojau phelenopsį žydintį. Parsinešiau namo, pamačiau, kad pats šaknų gumbas - kaklelis apvyniotas storai kiminais. Matyt tam, kad neperdžiūtų bekeliaudamas po prekybines vietas. Na ką, galvoju, tikrai nupūdysiu taip augindama, o gal jau ir pūva po mūsų parduotuvių laistymų. Iškrapščiau tada gėlytę, nuėmiau tuos kiminus ir pasodinau atgal į tą patį substratą (nes kitokio neturėjau) jau be kiminų. Jau galvojau, jei žiedai nukris, tai tiek jau to, bet bent jau gėlė sveika liks. Nenukrito nė vienas žiedas. Po kokių gerų 2 savaičių aš persodinėjau keletą savo phelenopsių į savos gamybos substratą, tai dar kartą persodinau ir šitą: galvoju - ar taip, ar taip vistiek jau sujudintas, tai gal į naują ir substratą bent jau įkišiu. Ir po antros egzekucijos žiedai nenukrito! Dabar aš ją vadinu "mano didvyre", nes tiek atlaikė. Bet man mano substratas nelabai patinka, tai užsisakiau iš Skm. Taigi laukia dar vienas persodinimas - jau tikiuosi galutinis. Na, bet va tokia mano patirtis - ne visada žiedai nukrinta. 
Tokios istorijos dar nebuvau girdėjus, manau tikrai įspudinga jei po tiek krutinimų gėlytė liko su žiedeliais Matyt pas ja kantrybės buvo daug 
