Kadangi turiu tokią "dovanėlę" aukštą kraujospūdį, tai pusę nėštumo praleidau ligoninėj, na ir kai priešpakutinį kartą atėjau pas daktarą jis sako, geriau gulkis, nes gali vaikiuką prarast, nes placenta jau subrendus....na ir aš, jo paklausiusi atvažiavau atsigulti pati, nes kažkaip baisu pasidarė devintam mėnesį br...
Na ir atsiguliau ketvirtadienis tai buvo vakare kažkaip paskaudėjo nugarą vyras buvo atvažiavęs sakau nedalauksiu ryto nevažiuok namo....išvažiavo nieko....Rytojaus dieną vėl atlėkė iš Vilniaus, nes gimdžiau Kaune 2Klinikinėj, na ir ką pamatavo man kraujospūdį nekrenta, sako einam pasižiūrėt pažiūrėjo...nieko tik vaistų nuo spaudiomo suleido ir vsio...ir nieko nesakė, vyras namo išvažiavo...atėjo po valandos sesutė pamatavo vėl spaudimą sako pasitarsim su gydytoja ir į gimdyklą turbūt kelsim, na aš kaip ir išsigandau, bet sakau ko taip staigiai ji nieko neatsakė, tada daktarė atėjo sako vyrui skambink tuoj gimdysi...na aš ir puoliau skambint o pas jį ir pas mane T2 ryšys, ir kaip tyčia užlūžęs skambinu namo ten užimta pastoviai, po to perkračiau telefono knygutę ir atradau vyro pusserės nr. pasukau ji nesuprato aiškinau nežinau kiek laiko tai va sakau lėk pas pusbrolį sakyk, kad važiuotų gimdau....
Na nusivedė mane į tokį kambariuką padarė klizmą, ir apskutinėjo, nes man kažkaip pilvotai nesigavo nieko:(( tai va davė marškinius tokius ne kokius, apsirengiau ir nušuoliavau žemyn....į gimdyklą, atvedė ir paliko nesupratau kodėl juk gimdau...na tada atėjo daktarė nuleido vandenis ir sako gulėk uždėjo tą diržą tonams užrašinėt lašinę pastatė , na guliu sau lyg ir nieko...ir kad prasidėjo ouuu, akušerei sakau nepatogu man nugarą skauda sako "prieš devynis mėnesius patogu buvo dabar patogumų nieškok", susinervinaunorėjau spirt jei bet ji toli buvo, jos laimė, nes dar įžeidinėja....na bet suprantama ji kažkokia -ytė....tai va paskui subėgo kažko visi daktarai mane pilnai nuskutinėjo ir klausiu kodėl sako operuosim vaikui blogai, bet sumąstė vaistų kažkokių suleist nuo kurių dust pradėjau po paskui 'atpyliau'
tai va...na dar nepaminėjau vieno dalyko....sakau kada beibį ant rankų laikysiu sako apie 5 ryto o atėjau pusę 11 bet sako gal ir greičiau nes pas tave jau nuo 12 dienos 5 cm atsidarę...tai susinervinau juk vyras buvo kai mane apžiūrinėjo tai pasakyt negalėjo nors kalusiau, tai net nebūtų išvažiavęs.....Žodžiu šiaip tai visokių pokštų buvo atėjau į gimdyklą daktarė sako eikt ant stalo, skau triusikus nusiimt sako, " mes dar su triusikais nemokam" 
dabar kai pagalvoju tai juokinga o tada buvo panikos busena..žodžiu nuėjau ant stalo greit pagimdžiau, bet plyšau tai siuvo ilgai o aš verkiau,nes daug baisiau buvo siuvimas nei pats gimdymas kai ji gimė pradėjo visi lakstyt, nes žali vandenys buvo siurbė vandenis ir virkštė tris kart apsisukus buvo tai baisoka darės.... o vyras taip ir neatvažiavo nes nerado su kuo.....kai pagimdžiau ir Brigitulę uždėjo man ant krūtinės paklausiau ar galima ją paliest visi juoktis pradėjo, juk tavo sako...o ji tokia graži nemėlyna visai ilgaplaukė tamsi...tai va tą naktį visai nemiegojau, nes galvojau kaip geriau mergytę pavadint Brigita ar Ilma?ir nesugalvojau....ir kažkodėl kai pirmąkart į ją pasižiūrėjau pagalvojau mažyte po kažkiek metų ir tu taip kentėsi...žodžiu po viso to nusprendžiau, kad kai antrą gimdysiu mokėsiu pasirinktai akušerei bet kiek kad tik normaliai viską darytų, nes visą gimdymą jaučiaus lyg daryčiau didžiausią nuodėmę gimdydama.Beje dar toks dalykėlis, jau kai su vaiko galvute saujoj lipau ant stalo sakau, " kada nuskausminančius leisit? sako, bajeristė tu kai labaiusiai skaudėjo šypsojais o dabar nuskausminančių prašai.
Tai va tokia ta mano istorija, toli jai iki Noa, bet tiesiog viskas taip buvo....
