QUOTE(pukute27 @ 2008 03 01, 23:16)
na sakau kaip yra jis neturi tiek smgenu kad uzsiimt su savim nu cia jau ne viesas pokalbis apie ji!faktas kad jis neuzsiims ir tiek!
siaip jis geras zmogus kitaip negyvenciau ir myliu ji!bet jis turi savo minusu kaip mes visi!
Kai man atsirado galimybe rinktis ar toliau auginti ir aukleti sunus vienai, ar priimti i seima vyra - miela, geros sirdies, darbstu zmogu, kuris, kaip tikejausi, bus geras pavyzdys vaikams, be abejo pasirinkau antraji varianta. Ir kai prabegus beveik 3 m., suvokiau, kad jis vis tik neatstos vaikams tikrojo tevo, nors rupinaisi jais kur kas nuosirdziau (tevas aplamai akiu nerodo, apart retu skambuciu man, o ne vaikams), dirba negailedamas sveikatos, kad galetume skaniau pavalgyt, nusipirkt padoresni drabuzi, apmoket vaiku burelius ir apsirupint buitiniais dalykais, ko is savo vienos atlyginimo niekada negaledavau leisti - nei bureliu, nei siokio tokio remonto, baldu ir t.t., nes nesupranta jis siu vaiku ir taskas, ir nenori su jais leisti laisvalaikio, nes to laisvalaikio net ir neturi, vis tiek istekejau uz jo ir susilaukeme dukrytes, kuri man panasi i stebukla ir atgaiva po viso vargano praejusio gyvenimelio. O vyras yra toks, koks yra - jis nemoka, nezino kaip elgtis su mano vaikais, kurie yra be proto sudetingi - pirmagimis autistukas (dekoju kasdien Dievui, kad lengvos formos), antrasis - hyperaktyvus, plius komplikuotas, nes augo salia agresyvaus brolio, kuriam pykcio priepuoliai uzeidavo be jokios akivazidzios priezasties, kai buvo mazesnis... Ir jauneliui vis kliudavo... oi, kaip kliudavo... ir jis taip augo - nesaugus, nes brolis galedavo bet kuria akimirka skaudziai uzvaziuoti, o ir mama nepagailedavo niuksu uz ilga liezuvi, nes nuo mazens vaikas neistverdavo nepasierzines, tevo nebuvo - tetis paliko mus, kai mazajam buvo keli menesiukai. Taip kad is tiesu elgesio problemos - tai pasekme aplinkos kurioje vaikas augo ir formavosi. Ir ka daryt, jei tas gyvenimas klostesi ne taip, kaip mama buvo suplanavusi? Ir ne taip, kaip vaikui butu buve geriausia. Ir i sia tema lendu del to, kad indigo vaikai pagal apibudinima labai panasus i mano vaikus. Vadinasi, tai kas tinka auklejant indigo, turetu tikti ir maniesiems. Belieka tik suzinot KAIP jie auklejami. Graziuoju, kaip siulo Renax, aukleti nelabai sekasi - nekeliu balso pries vaika, kol neisveda galutinai is pusiausvyros begaliniu atsikalbinejimu ir priesgyniavimu, dirzo jau keleta metu nepaimu i rankas - jau nebe toks ir mazas, turi suprasti atskaitomus moralus ir suvokti ka daro ne taip, o ne buti auklejamas kaip bukas gyvulys lupimu. Deja... Jokie moralai nepadeda jam suvokti kad zmones, o ypac vyresnius, reikia gerbti, kad gyvenime reikia tureti tiksla ir jo siekti, kad per dienas kiurksodamas prie kompiuterio arba miegodamas, netaps pilnaverciu visuomenes nariu... vaikstam pas psichologus ir psichiatrus, deja... jaunesniojo jie neprakalbina. Jis nuolat kelia savo salygas ir isvis... PAsedi psichologo kabinete kelias minutes ir pradeda be sustojimo kartoti: "jau galiu eiti? jau galiu eiti?" ir taip kartoja, kol ji paleidzia
Na, man jis ne iki tokio laipsnio bjaurus - pagrasinu atimti kompiuteri ir apsiramina. O vat mokytojai ir specialistai nezino ka su juo daryt... Be to, kaip minejau, yra dalyku, kuriu jokie grasinimai kompiuterio atemimu ir moralizavimai neipus - nesupranta vaikas ir nors tu ka. Stenguiuosi kuo daugiau siaip pasakoti, gyvais pavyzdziais pateikti kaip gyvenime atsitinka elgiantis taip ar taip, del ko reikia atjausti zmones ir pagelbet kiek gali. Tik ir kalbu mazasis nenori klausyt- kemsasi ausis jei per ilgai kalbu. IR bandymai sutramdyti baigiasi isterijomis. Ka daryt? Ieskau atsakymo, bandau ivairiausiais budais spresti situacija, tik vis atsimusu kakta i siena - jei patevis daugiau su jais uzsiimtu, jei rasciau daugiau laiko ir lesu issivesti vaikus "pasikulturinti", ir dar daugybe "jei". Kai kuriuos "jei" su laiku issprendiu ir igyvendinu, kai kuriu - ne, tiesiog viskam reikia laiko ir dideliu pastangu. Bei ideju, nauju minciu. Ju ir ieskau. Patarimu taip pat. Tik butu maloniau be pykcio ir prasivardziavimu. Na, as jautri tokiems dalykams, greit pravirkstu
Juk ir taip nelengva. O cia dar kazkas uzsipuldineja, lyg nesistengciau is visu jegu daryt kas geriausia mano vaikams.
bet uztat su kokiais kiausais 
