QUOTE(patinka @ 2010 04 05, 10:44)
tfu tfu tfu..man ir pavyko atsilaikyt..jau antra diena..be naktiniu persivalgymo..velykas lektuve praleidau..kimsau vaisius, kad paskui nebutu apsivalgymo priepuolio..ach merginos, perziurejau rutos grineviciutes laidas : ka mes valgome...tai tai dabar matyt nieko nebevalgysiu..
man gal irgi reiketu paziureti, nes vel nupuoliau i miltiniu, saldumynu valgyma... o ledus kokius mazasis skanius paskutini karta issirinko
ir deja, didziajame prekybos centre viskas tik dezemis, jokiu individualiu porciju...QUOTE(noriuzako @ 2010 04 05, 13:05)
Sveikos,
Tikiuosi priimsit, noriu pabendrauti su kažkuo, turinčiu tokių pačių problemų
Et, taip negera viduj, negaliu... Esu dvyliktokė. Viskas prasidėjo kiek daugiau nei prieš metus. Beprotiškas siekimas valgyti tik ekologišką maistą, svorio kritimas, o tuomet ir besąlygiškas noras jo numesti kuo daugiau. Dingo mėnesinės (septynis mėnesius jų neturėjau, iššaukėm vaistais), bet man tai buvo nė motais (sakyčiau tas pats būtų jei ir dabar jų nesulaukčiau). Viskas apsivertė rudenį - pradėjau persivalgyti kas dieną, o paskiau, kaip kažkuri rašėte, jaučiuosi kaip pachmielinga - ryte bloga, pilvą skaudą, galvoj mintys šlykščios, nežinau net kaip apibūdint... Po to laukdavo poros dienų badas ir vėl ėdimas, kol rudens gale nepamėginau vemti. Užsikabinau, vemiu, per šias šventes kas dieną, ne po vieną ir ne du kartus, atrodo, net sunku suskaičiuoti... Jau porą mėnesių lankausi pas psichiatrę, geriu AD (rado many ir depresijos požymių), kartais atrodo geriau, mėginu laikytis mitybos plano, sudaryto VSC, bet dažniausiai po kiek laiko krentu ir keltis vėl nebesinori... Nežinau, kai papuolu į duobę, man atrodo, kad nuo to aš niekada nebepabėgsiu... O svorio numest noriu(prasidėjus bulimijai priaugau), vis dar labai noriu...
Sveikute, aisku, kad priimsim
Svarbiausia, kad pati pripazinai problema ir jau kreipeisi del to pagalbos. isbristi is persiryjimo sergant bulimija turbut pats sunkiausias dalykas... man padeda tik zinojimas, kad bet kuriuo metu busiu uztikta jei prisirysiu ir pradesiu vemti. Pvz. kai MB neskambina, zinau, kad galiu kiekviena minute isgirsti rakta spynoje. tikrai nenoriu buti uztikta, tad laikausi.. tai vienintele priezastis, del kurios nepersiryju ir nevemiu, ne del to, kad pagaliau jausciausi soti ir nebenoreciau dar kazko, ne todel, kad jei ir toliau vemsiu, dar labiau kenksiu vidaus organams ir dantims... tai uzsimirsta kaskart isidejus daugiau ir daugiau kasniu i vidu..
as irgi noriu numesti svorio, nors sugebejau jau virs menesio stabilu islaikyti, kas yra labai didele pazanga, kovojant su bulimija dazniausiai sokineja bent 4kg aukstyn zemyn. bet vis prarandu savitvarda, vis save atrandu su pirstais gerkleje. bet bent dabar nepersiryju, bent jau ne kaip seniau, sugebu sustoti neistustinus visu imanomu atsargu...
