bulimija - anoreksija

taip... labai faina, kai komplimentai yra apie sukudima ir apie smulkuma arba kauliukus..

Šir2kė, taip mazai valgai..per mazai..
beje, kiek laiko taip maitinies?

Ar bent isivaizduoji, koki kieki morku reikia suvalgyti, kad sustoret? Centneri vienu kartu???
172 kaip dangoraizis??? Taigi tavo drauges, kurios tesiekia 150-164cm yra neuzugos!!! Termometrais tokias bernai vadina . O tavo ugis puikus! Budama minioj nesitrini veidu kitiems palei subines, kaip tavo drauges. Dziaukis tuo, ka turi

Kaip smagu, kad forumas toks gyvas, bet tuo pačiu ir liūdna, kad mūsų tiek daug. Vakar labai susinervinau, nes nesusitikau žmogaus, su kuriuo norėjau išsiaiškinti santykius grįžau naktį, po 3jų ir valgiau, valgiau, valgiau. Jau bijau imtis badavimo, nes nesu tikra kiek ištversiu. Mąstau gal kurį laiką pabandyt valgyt pagal vsc rekomendacijas - maždaug kas 4 valandas, 5 kartus per dieną. Tik bėda, kad visiškai nebe susigaudau, kas yra normali porcija... Kas tas užkandis, o kas pagrindinis valgymas... Jei gerai pamenu, tai užkandis buvo jogurtas ir vaisius, bet vat su pietum ir vakariene, tai visai neįsivaizduoju, kokie jie turėtų būti. Gal čia yra besilankiusių vsc ir turinčių jų valgiaraščius?? Kaip jūs įvertinat porcijas? Skaičiuojat kcal? - patikimas būdas, bet dabar neturiu tiek laiko, o ir vsc nerekomenduoja...

Laiko tiksliai nenuėmiau šį kartą, bet kažkur apie mėnesį. Iš pradžių buvo, kad jei alkis žiauriai kankina tai kokį sumuštinuką pasidarau, duona su sviestu, arbatos, labai alkį malšina. Tai ir db jei tik noriu valgyt iškart arbačikės užsikaičiu, išgeriu ir rami. Tai va iš pradžių dar leisdavau kažką užkasti, nenorėjau iš karto imtis drąstiškų priemonių, palengva viskas turi vykti pagal mano planą. Dabar skrandis apsiprato, ką tik išgėriau du mažučius puodelius kavos ir jaučiu, kad niekas daugiau nebetilptų (o paskutinį kart valgiau apie 16val stiklinę sėlenėlių su jogurtu). Vadinasi viskas pildosi, skrandis susitraukė. Dėl kavos jaučiu kaltę, tiek nereikėjo, 2 puodeliai, 2 šaukšteliai medaus jei nebūtų MB jaučiu būčiau ir tą išvėmus
Taip norėjau ryt į klubą, bet jaučiu dar ne, dar per stora. Aš kai susiimu tai man neplanuotas kąsnis net ir nekalčiausio maisto, net ir labai labai mažai atrodo tragedija ir jei būnu viena išvemiu. Biški man baisu prisižaisti, nes prieš Kalėdas kai dietinaus, tai išvemdavau net tuos pačius kelis šaukštus sriubos, praktiškai ten bėgdavo skrandžio sultys, nes beveik nieko nevalgydavau. Tai poto liežuvį griaužė kokį pusė mėnesio, ne bet ką galėjau valgyt, skaudėdavo, plius kažkas su gerkle buvo atsitikę, sunku buvo seiles nuryti, labai nemalonus jausmas kai kažkas nuolat stovi gerklėje. Buvau išsigandusi

figūros idealas būtų kažkas tokio, bet aš tokia niekad nebūsiu, pas mane stambesni kaulai


Audrey Tautou figūrytė - ledas tokia ji man coliukė, pasaka

Sakyčiau bado nesiimt - nes jis tik stimuliuoja persivalgymus, bet pati dabar darau tą patį Nežinau, kas man užplaukė, ryte suvalgiau pusryčius, po poros valandų - dvi porcijas ledų, kurias išvėmiau ir nuo to laiko nei kąsnio į burną neimiau. Taip silpna dabar, atrodo vietoj užmigsiu, o planai sukasi - kad dabar valgysiu ne daugiau penkių šimtų kcal... nesuprantu kas man darosi... Jaučiu neišsilaikysiu
Planelį iš vsc turiu, galiu atsiųst, tik el. paštą duok

Kalorijos dar ne viskas. Druska ir angliavandenius reikia labai ziureti. geriau daugiau kaloriju nei kruva cukraus ar saldikliu, nes riebesnis maistas ilgiau sotumo jausma palaiko, o vat cukrus issaukia dar didesnius persivalgymus, angliavandeniu nezmoniska nora sukelia. per viduriuka dazniausiai geriausias variantas, pusriebiai produktai, kad ir kaip baisiai tai skambetu...
Morkos, kitos darzoves, nuo ju tikrai nesustoresi. Nebent kaip jau buvo pamineta, nezmoniska kieki suvalgysi, kas fiziskai neimanoma. Morkas griauzdavau kaip issigelbejima nuo apsiryjimu, nes jos labai gera sotumo jausma duoda, bet yra labai sveikos valgyti..
Nevalgai bulviu, bananu ir viskas... nieko kito nereiketu bijoti. ypac darzoviu.
pusfabrikaciai, patiekalai, tai labiausiai i kuna keliaujantis maistas. maitinantis naturaliu maistu butu nezmoniskai sunku priaugti svorio.
mano fobija- riesutai. ju galiu suvalgyti net puse kilogramo per diena. o jei dar medaus turiu, isvis nesustabdoma. nebeperku...
bulves maziukas megsta, bet perku saldziasias, kurios taip pat duoda daugiau naudos nei zaloja.
bet pagamintas maistas mane prazudys...
nuejom i parduotuve, maziukas krove i krepsi ko norejo, as vis dejau atgal i lentynas... vistiek parejom su seklyciu bandelem, pokas 4riu, 2ju nebera... suryjau... su kruva surio, vistienos kumpeliu, ir vemiau vemiau vemiau...
taip graziai visa diena issilaikiau, taip savim didziavausi ir boom... vis galvoju, kodel negaliu ismesti minciu is galvos. vis bandau save tikinti ir mastyti, kaip elgciausi jei tu produktu net nebutu namuose. bandau pamirsti... bet neiseina... tas baubas galvoj mane nugali. jauciuosi tokia silpna ir bevale. kaip lele ligos gniauztuose..

del meniu... sunku sergant... as valgydavau darzoves. dvi paprikas pagrilindavau, ar daigu, cukiniju. ir valgydavau. jausdavau kalte, kad valgau maista, bet guodziau, kad tai tik darzoves... uzkandziauti net nenoriu pradeti, nes tai priveda prie persiryjimo. zemo glikeminio indekso maista reiketu valgyti, tada lengviau isvengti tu persivalgymo demonu.

Sveikos mergaitės Nuoširdžiai užjaučiu visas dėl tų prakeiktų valgymo sutrikimų Stiprybės jums ir kuo didesnės valios Džiaugiuosi, kad jūs susivienijot ir viena kitą palaikote, drauge visada lengviau įveikti visus sunkumus. Nesvarbu, kad tas palaikymas iš visiškai nepažystamų žmonių, sėdinčių kažkur už ekrano.
Prieš kokius tris-keturis metus aš buvau tokia pati. Rodos nei bulimikė, nei anoreksikė, bet abiejų šių ligų kratinys. Nuo mažens buvau labai labai kūda mergaitė, turiu skydliaukės ir širdies problemų, tad teko gydytis hormoniniais preparatais. Tuo metu aš mokiausi berods 7-8 klasėje. O juk čia pats tas amžius, kai norisi būti labai gražia visiems Deja.. vaistai labai "išnešė" mano figūrą. Nuo staigaus svorio augimo atsirado strijų, o iš kūdo "pieštuko" tapau apkuniu "flomasteriu". Labai pergyvenau dėl savo figūros ir rizikuodama savo sveikata nustojau vartoti vaistus. Tėvai to nežinojo... Svoris nebeaugo toliau, bet jis ir nenuktiro. Iš 49-50 kg mergaitės tapau 61-62 kg sverianti bačkutė Kiek dietų bandžiau, kiek nevalgydavau po 18os, kiek sportuodavau - niekas nepadėjo, nes vaistai matyt sulėtino medžiagų apykaitą. Galiausiai visi šie dietinimaisi privedė prie to, su kuo kovojau gerą penkmetį Svoris svyruodavo nuo 55 iki 60 reguliariai, persivalgydavau savaitėmis. Neidavau susitikti su draugais, nekviesdavau svečių. Atvirkščiai, vengdavau bendrauti ir kalbėti apie savo problemas, o vaistinėje jau darėsi "gėda" meluot, kad man vis užkietėję viduriai. Keisdavau vaistines kaip kojines, kad tik niekas nesusektų mano bėdų. Stačiau sau "šiknon" žvakutes, o laisvinamuosius gerdavau saujomis Dabar kai prisimenu... bloga darosi iki šiol. Kiek aš bekovočiau su valgymo sutrikimais, jie tik dar aštriau pasireikšdavo.. kokių 21-erių pradėjau priverstinai kelt vėmimą. O rodos gi suaugęs žmogus buvau, bet tuo metu galėjau bet ką paaukoti, kad tik būčiau graži (nors vyrų dėmesio niekada netrūko). Tuometinis mano draugas viską žinojo, stengėsi man padėti, bet būdavo tokių momentų, kad net ir prie jo rydavau tabletes ar užsidarydavau į tualetą O draugui pasakiau, kad jei "lysi į mano reikalus - aš tave paliksiu"
Paskui sekė didžiuliai pokyčiai gyvenime (neišsiplėsiu apie juos), daug streso plius valgymo sutrikimai... Sugryžo sveikatos problemos. Prasidėjo širdies ritmo sutrikimai.. Reikdavo vis kviesti greitąją... Net ekstrosistulės ar kaip ten pasireiškė (kai sekundės daliai visiškai sustoja širdis). Bet žinote ką supratau tada? Kad pasiekiau dugną. Kad jau nebegalima daugiau su savimi eksperimentuoti ir gyventi dėl to, kad persivalgyt ir vemti po to arba kad tūlike daugiau laiko praleist nei su draugais... Nežinau kaip man pavyko, kas man padėjo, atrodo didelių pastangų neįdėjau. Bet žinokit savaime po truputį po truputį viskas susidėliojo į savo vėžias. Vis rečiau persivalgydavau, vis rečiau užsukdavau į vaistines savo "gėrio". Nustojau rūkyti.. Ir svoris susireguliavo, liekna esu. Nesakau, kad esu visiškai pasveikusi, bet šiuo metu galiu drąsiai pasakyti, kad jaučiuosi laisva nuo valgymo sutrikimų Ir tas jausmas yra nerealus. Visoms visoms linkiu kuo greičiau šį jausmą patirti
Tiesa deja, bet ligos pasekmes iki šiol tenka gydyti... Skrandis ir visas virškinimo traktas gerokai sugadintas. Bet kaip nors ir jis juk turi susireguliuoti

Atsiprašau, kad tiek daug prirašaliojau... Bet gal kuriai padės mano istorija

[quote=Šir2kė,2010 04 14, 14:35]
Sveikos mergaitės,
vis skaitinėju šią temutę ir nedrįstu pati parašyti susikūriau naują anketą, nenoriu, kad kas atpažintų, sužinotų mano problemas

Sveikute, ir as taip pat susikuriau nauja anketa, kad niekas neatpazintu, banalu. Jetau, jei tik mes taip nebijotumem atsiverti, gal ir musu serganciuju butu maziau. Kodel mums taip rupi kitu nuomone? Kodel negalime myleti saves tokiomis, kokios esame??? Gatvese sutinku tiek daug uz save storesniu merginu ir moteru.. joms net nepazistamos musu bedos ir jos yra laimingos, nors ir sunkesnes. Kodel, kodel margaites, mas taip bijom sustoreti????

Apie tai nenoriu kalbėti net su artimiausiomis draugėmis, bet čia manau galėsiu išsilieti labai noriu palaikyti jus, žinau ką jūs išgyvenat, bet beveik niekas nežino ką išgyvenu aš

Sveiki zmones tikrai nesupras ir mus kvailemis isvadins, tik cia viena kita galime palaikyti
Papildyta:
[quote=Šir2kė,2010 04 14, 23:46]
mano geriausios draugės mažutės ir smulkutės, ūgiai 1.50 - 1.64m, o aš tarp jų jaučiuosi kaip karvė su savo 1.70m

Šir2ke, tavo labai geras ugis , tikrai. Pagalvok, jei butu 1,80. Ir dar, kaip tik tai privalumas, nes issiskiri is savo draugiu, esi kitokia nei visos. Ir svoris tavo idealus
Tai vienas is bulimijos pozymiu - per menkas saves vertinimas!!!!!!

Papildyta:


O as, kai pamastau apie save is sono, kaip kitas zmogus, tai galvoju :vaje tikrai grazi ir simpatiska motriskele, ir liekna, ir protinga . O kodel tas vidinis balsas atvirksciai kuzda niekaip negaliu suprasti

Sveikos
aha, labai nesmagu, kai suvoki, jog artimiausi žmonės tavęs visiškai nesuvokia... Dėl to ir aš apie tai su jais nešneku...

O man šiandien kaip sakiau, taip ir nutiko... Nu žinojau, kad tas badavimas prie to prives, bet... aš taip gerai jaučiausi alkana, taip gera jausti tuščią skrandį ir skausmą... Galvoji - jauti alkį, reiškias lieknėji, ryte suvalgiau pusę banano, dvyliktą valandą vieną ryžių raputį, o per pietus man toks stresas kilo - baimė, jog pradėsiu valgyti ir sugriausiu tą gerą savijautą(ne fizinę ašku) - ta baimė taip ir padarė... dėl to ir į tenisą nevažiavau, sugadinau visą visą nuotaiką... O šiandien tokia ryte laiminga buvau, žiūri į rankas, į pilvą ir geriesi, kad nevalgei, kad nukrito kilogramas... jau lankiausi ir tualete ir vienu žodžiu... nieko gero...

Dieve mano, paskaicius, ka mes rasom, persasi viena isvada, mums siaubingai reikalinga PAGALBA ir kuo SKUBIAU.
Papildyta:

Kazkaip mazokai man atrodo, kaip tu dar gyva vaikstai, mazyte? Juk tam, kad nesustoreti galima daugiau valgyti. Ar po tiek maisto tu esi soti?
Papildyta:
[quote=Ellenyte,2010 04 15, 20:27]
Kaip smagu, kad forumas toks gyvas, bet tuo pačiu ir liūdna, kad mūsų tiek daug. Vakar labai susinervinau, nes nesusitikau žmogaus, su kuriuo norėjau išsiaiškinti santykius grįžau naktį, po 3jų ir valgiau, valgiau, valgiau. Jau bijau imtis badavimo, nes nesu tikra kiek ištversiu. Mąstau gal kurį laiką pabandyt valgyt pagal vsc rekomendacijas - maždaug kas 4 valandas, 5 kartus per dieną. Tik bėda, kad visiškai nebe susigaudau, kas yra normali porcija... Kas tas užkandis, o kas pagrindinis valgymas... Jei gerai pamenu, tai užkandis buvo jogurtas ir vaisius, bet vat su pietum ir vakariene, tai visai neįsivaizduoju, kokie jie turėtų būti.

Ir man tas pats. Nebezinau ka reiskia teisingai ir tinkamai islaikyti savo mitybos raciona. Viskas susimaise, gal kas istiesu turite patarimu?

Tik, kad man atrodo, kad gaudamos ta pagalba nesistengiam per daug jos priimti... Nežinau, dabar apie save mąstau, nu stengiuos plano laikytis, bet man labai sunku, aš nesugebu ir kartais pasijuntu tokia klata, kad nieko nedarau sveikimo linkme, nors pilnai pasveikt aš nenroiu - keista bet norėčiau tapt vėl anoreksike, nes labai bijau svorio, bijau, jog pasveikusi būsiu dar storesnė.

Galiu atsiust vsc planelį - bus galima orientuotis kokios porcijos turi būti. Tik į až parašyk el. paštą.